Pėsčiųjų perėja – specialiais žymėjimais pažymėta vieta, skirta saugiam pėsčiųjų kelio ar gatvės kirtimui. Įprastai pėsčiųjų perėjos būna įrengtos sankryžose, tačiau gali būti ir kitose eismo vietose, kuriose nesant pėsčiųjų perėjai būtų nesaugu jas pereiti. Taip pat pėsčiųjų perėjos įprastai įrengiamos vietose, kuriose susitelkia didelės pėsčiųjų masės (šalia prekybos centrų) bei šalia darželių ir mokyklų.
Šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos paeiliui suteikia galimybę saugiam gatvės kirtimui pėstiesiems ir transportui, o nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ne visada pirmenybę suteikia pėstiesiems.[1]
Istorija
Lietuvoje naudojamas ženklas „Pėsčiųjų perėja“.
Pėsčiųjų kelio kirtimo vietos egzistavo daugiau nei prieš 2000 metų, kaip rodo išlikę keliai Pompėjoje. Ant kelių buvo įrengti iškilę blokai, kuriais pėstieji galėjo pereiti gatvę. Tuo pačiu keliu tarp blokų pravažiuodavo vežimai.[2]
1868 m. gruodį Londone buvo įrengtas pirmasis pasaulyje pėsčiųjų kelio kirtimo ženklinimas. Jį įrengė geležinkelių inžinierius John Peake Knight. Jis įrengė semaforą, kuris turėjo dvi padėtis ir rodydavo, kada pėstieji gali eiti per gatvę, o jį valdydavo šalia stovintis policijos pareigūnas. Semaforo gale buvo įrengtas šviesų mechanizmas, varomas dujomis, tačiau po metų joms sprogus ir sužalojus šalia buvusį pareigūną, šios sistemos buvo atsisakyta.[3] Vėliau didėjant eismo dalyvių skaičiui atsirado šviesoforai, kurie padėdavo pėstiesiems saugiai kirsti gatvę.
Žymėjimas
Lietuvoje pėsčiųjų perėjos vieta pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.[4]
Įprastai perėjos žymimos baltais dažais, tačiau Šveicarijoje ir Honkonge tam naudojama geltona spalva.[5]
Ženklais nepažymėtos gatvių kirtimo vietos, neturinčios pirmenybės ir papildomo ženklinimo.
Pažymėtos perėjos
Juodai baltos perėjos, dažnai vadinamos zebro vardu. Įprastai pėstieji turi pirmenybę prieš kitą transportą.
Šviesoforu reguliuojamos perėjos
Tokiose perėjose įrengti šviesoforai, jų įjungimo mygtukai.
Kelių naudotojų perėjos
Tokiose perėjose kelią gali kirsti kiti eismo dalyviai (dviratininkai ir pan.).
Reguliuojamose pėsčiųjų perėjose būna įrengti mygtukai, kurių pagalba pėstieji gali pakeisti šviesoforo spalvą.[6]
Nereguliuojamose perėjose gali būti įrengta saugumo salelė tarp eismo juostų, taip siekiant padidinti pėsčiųjų saugumą. Tokiose vietose ne visada pėstieji turi pirmenybę bei salelėse gali susidaryti žmonių kamšatis, o tai gali tapti pavojumi dviratininkams.[7]
Kitas pėsčiųjų gatvių kirtimo būdas gali būti pėsčiųjų tiltai ir tuneliai (požeminės perėjos). Tokiais įrengimais sumažinamas pavojus pėstiesiems bei nėra jokio eismo stabdymo.
Ypač judriose sankryžose tam tikrose šalyse būna sustabdomas visas eismas, o visiems pėstiesiems leidžiama tam tikru laiku pereiti perėjas į visas puses vienu metu. Pirmoji Lietuvoje tokio tipo pėsčiųjų perėja įrengta 2022 m. Kaune, K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankryžoje.[8]
Pėsčiųjų perėjos gali tapti ir meno kūriniais, kai jos yra nudažomos specialiai kitomis, įprastai ryškiomis, spalvomis. Taip siekiama padidinti miesto patrauklumą turistams bei atkreipti vairuotojų dėmesį į pėsčiųjų gatvių kirtimo vietas.[9]
.jpg)
