Orisos istorija – Orisos (arba Kalingos), istorinio-kultūrinio Pietų Azijos regiono, gyvenamo orijų tautos, istorija. Šis regionas nuo seno turėjo nepriklausomą istoriją ir garsėjo vietos žmonių nepriklausomybės troškimu.
Kalingos klestėjimas
Kalingos valstybė pirmą kartą paminėta VI a. pr. m. e. Ji minima kaip nepaliesta vedų kultūros šalis. Vietiniai gyventojai puoselėjo savitą religiją ir kultūrą. Tai buvo paskutinė karalystė, kurią prie savo imperijos prijungė Maurjų imperatorius Ašoka. Tas prijungimas pareikalavo daugybės karų ir aukų.
Yrant Maurjų imperijai III a. pr. m. e. pabaigoje, Kalinga atsiskyrė viena pirmųjų, čia į valdžią atėjus Mahamegavahanų dinastijai, kurios žymiausias valdovas Kharavela sukūrė tikrą imperiją, pasiekdamas ir Tamilakamą.
Kalingai nuo ankstyvų laikų buvo jūrinė tauta, daug keliavę. Jų dėka indijos kultūra sklido į Pietryčių Aziją, tokiu būdu formuojantis Indosferai.
Susiskaldymo laikotarpis
Apie VI a. Kalinga nusilpo. Kurį laiką ji priklausė Harša imperijai, o vėliau Orisos teritorija suskilo, čia susiformuojant daug smulkių valstybių. Čia valdė daugybė dinastijų.
Čalukjai ir Gangai
795 m. karalius Jajatis suvienijo Kalingą, Košalą ir Utkalą į vientisą imperiją. Vėliau Kalingą valdė Rytų Čalukjai iš Andhros, vėliau – Rytų Gangai (1076–1435). Pastarųjų valstymo metais ypač suklestėjo savita Orisos kultūra ir architektūros stilius.
Musulmonų valdymas
1568 m. baigėsi nepriklausoma Orisos istorija, kuomet Kalinga pralaimėjo Bengalijos sultonatui ir čia įsiveržė Karani dinastijos valdovas. 1576 m. kartu su Bengalija buvo prijungta prie Mogolų imperijos kaip Bengalijos subaho dalis. 1751 m. ją užėmė Maratų imperija.
Kolonijinis laikotarpis
1803 m., po Antrojo Maratų karo, Orisa buvo užimta britų ir tapo Britų Indijos dalimi. Iškovojus nepriklausomybę, 1950 m. Orisa tapo Indijos dalimi.
