Khasiai (Ki Khasi, Ki Khun U Hynniewtrep) – Azijos tauta, gyvenanti šiaurės rytų Indijoje (Meghalajos valstijoje) ir gretimuose Bangladešo rajonuose. Gyvena Khasių ir Džaintijos kalnuose. Populiacija apie 1,5 mln. žmonių. Khasių kalba priklauso austroazijiečių kalbų šeimai. Tikintieji daugiausia protestantai (presbiterionai, baptistai), yra hinduistų, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus, paplitęs sinkretizmas.
Išskiriamos pagrindinės khasių grupės: tikrieji khasiai, pnarai (džaintijai, sintengai), bhojai, varai, lingnamai.
Džaintijos krašte XVI–XIX a. gyvavo khasių kunigaikštystė, Khasių kalnuose – daugelis smulkių kunigaikštysčių, kurioms vadovavo vadai ir tarybos (darbar). 1823 m. khasius užkariavo britai ir prijungė prie Asamo. Judėjimo dėl nacionalinės autonomijos reikalavimu 1970 m. įkurta Meghalajos valstija.
Tradiciniai verslai – lydiminė rankinė, kai kur – ariamoji, laistomoji, terasinė žemdirbystė (augina ryžius, bulves, soras, renka betelio lapus, arekos riešutus), kalnuose paplitusi paukštininkystė, bitininkystė.
Khasiai gyvena dideliuose kaimuose (po 200–500 namų) kalnų slėniuose. Namai iš bambuko, apdrėbti moliu, stogai – šiaudiniai dvišlaičiai, kartais keturšlaičiai. Per upes tiesia „gyvuosius tiltus“ iš žaliuojančių lianų.[2] Tradicinis maistas – virti ryžiai su įvairia mėsa, žuvimi, daržovėmis, sojomis, geria arbatą, ryžių alų. Tradiciniai drabužiai: vyrų – palaidinė, liemenė, kelnės (dhotis), moterų – nesiūtas sijonas, skara arba skraistė.
Būdinga matrilinijinė giminystė. Šeimos daugiausia mažosios, monogaminės. Turtą paveldi jauniausioji duktė. Santuokos – matrilokalinės, pasitaiko dislokalinių.[3] Tradicinėje tikyboje svarbus protėvių, šventųjų akmenų vaidmuo.[4]
-
Khasių merginos
-
Khasių bažnyčia Džaflonge (Bangladešas)
-
Khasių kaimas Džaflonge (Bangladešas)
-
Khasių vaikai (1944 m.)
-
Khasių vaikai Meghalajoje (2014 m.)
-
Khasių vyras groja tangmuriu
-
Khasių gyvieji tiltai (Nongriato kaimas, Meghalaja)
-
Khasių šventieji akmenys
Šaltiniai
