Ona Sukackienė (merg. Žemaitytė; 1910 m. Marijampolės apskr., Liudvinavo vlsč., Padovinio k. – 1946 m. vasario 3 d.) – Lietuvos SSR aktyvistė, mokytoja.[1] Dirbo keliose mokyklose pietvakarių Lietuvoje (Kybartų, Paveisininkų). Mokiniams skleidė ateistines idėjas.[2][3]
Biografija
![]()
|
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
|
Gimė vargingoje valstiečių šeimoje. Mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijos parengiamosiose klasėse. Dėl sunkių materialinių gyvenimo sąlygų metė mokslą, ėmė verstis siuvėjos amatu. Po didelio vargo ji išlaikė egzaminus ir įstojo į VII klasę Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, kurią 1933 m. baigė. Po jos išvyko į Kauną, norėdama studijuoti universitete. Deja, jos svajonės baigti universitetą neišsipildė.[3]
Gyvenant Kaune, ją ypač sukrėtė Kauno miesto „Drobės“ fabriko darbininkų streikas ir demonstracija. Laiške savo seseriai Izabelei ji rašė su didžiuliu pasipiktinimu apie „buržuazinius“ policininkus, kurie streiko metu nušovė darbininką. Ryžtingai nuskambėjo jos žodžiai: „Mes kovosime už laisvę slaptai tol, kol patekėjusi jos saulė nušvies lietuvių visą mūsų tėvynę!“[3] 1940 m. kuriantis Lietuvos SSR, ji mokytojavo Kapčiamiesčio valsčiaus Paveisininkų pradinėje mokykloje, į kurią atvyko 1937 m. baigusi Kaune mokytojų kursus. Taip pat buvo ir šios mokyklos vedėja, vadovavo Paveisininkų kaimo klubui-skaityklai. Sovietinę valdžią remianti mokytoja ir aktyvi visuomenininkė buvo apdovanota medaliu „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941–1945 m. m.“[3]
Mokytoją traukė literatūra. Iš literatūrinio palikimo išliko vienas kitas beletristikos kūrinėlis bei jos laiškai. Grožinėje kūryboje išreikšta gili meilė liaudžiai, neapykanta jos priešams. Kūriniuose „Mano chrizantema”, „Rūtų šakelė” ir kt. ji demaskavo lietuvių tautos priešus – „buržuazinius nacionalistus“.[3] Apsakymėlyje „Ant ežero kranto” mokytoja pavaizdavo, kaip buožė Zubrys ir jo kumetis Matas sutinka Tarybinės armijos karius. Matas stoja į Tarybinę armiją ir kariauja už galutinį tėvynės išlaisvinimą iš hitlerinio fašizmo. Kitaip naują gyvenimą sutinka buožė Zubrys. Jis — buožinių banditų gaujos organizatorius. Jis iš pasalų nužudo grįžusį iš armijos Matą.
Artėjant rinkimams į SSRS Aukščiausiąją Tarybą (1946 m. vasario 10 d.), O. Sukackienė buvo išrinkta rinkiminės apylinkės pirmininke.[3] Nesigailėdama nei laiko, nei energijos, mokytoja lankėsi pas rinkėjus, agitavo už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus. Pasak tarybinės spaudos, ją persekiojo buržuaziniai nacionalistai, grasinę mirtimi. Bet mokytoja nepabūgo – ji parašė priešmirtinį laišką LKP (b) Lazdijų apskrities komiteto sekretoriui.[4] Pabrėžė savo pareigą būti bebaime kovos lauke. Ji nebijojo žūti, ir tik vieno tenorėjo: jei priešas nutrauktų gyvybės siūlą, kad jos sūnūs, jos auklėtiniai, apylinkės valstiečiai, visa lietuvių tauta žinotų, už ką ji paaukojo savo gyvybę. 1946 m. vasario 3 d. buržuaziniai nacionalistai mokytoją žvėriškai nužudė.[3]
O. Sukackienė ir kartu žuvęs apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas Antanas Sukackas palaidoti Paveisininkų (Lazdijų raj.) kapinėse.[5]
Įamžinimas
Pokariu tragiško likimo mokytoja komunistinėje spaudoje buvo šlovinama, turėjo panašią vietą kaip ir garsioji Marytė Melnikaitė.[6] Dažnai prireikus iliustruoti „banditų piktadarybes”, konkretybėmis būdavo pasitelkiamas būtent O. Sukackienės pavyzdys, įtvirtintas sovietinėje žinių sistemoje: rašant vadovėlius vidurinėms mokykloms, įvadus propagandiniams leidinukams etc.[7]
Literatūra
- V. Viliūnas. Kapsuko O. Sukackienės Pedagoginė Mokykla. 1969.
- Romas Sadauskas. Istorinė asmenybė mokytoja Ona Sukackienė – auka ar didvyrė? (iš numatomas monografijos „Kapčiamiestis“).[13]
Šaltiniai
- ↑ „Sukackienė Ona“, Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 3, p. 330–331
- ↑ Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika. Tarybinėje mokykloje. 1978 m. lkbkronika.lt
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 „Laisvė“. Moterų kampelis. Didvyriškoji lietuvių tautos dukra spauda2.org, 1956 kovo 14, psl. 2
- ↑ Marginalija aidai.eu
- ↑ Dėl neįrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą e-seimas.lrs.lt, 2005-04-19 Nr. Į-162
- ↑ Partizanų kovos Lietuvoje. 3. Partizanų įspėjimai ir teismai partizanai.org
- ↑ Moterys laisvės kovose: tyrimų būklė ir metodologinės įžvalgos genocid.lt p. 20
- ↑ „Literatūra ir menas“. Neišvystyta tema apie tarybinę patriotę epaveldas.lt 1948-09-11
- ↑ Pedagoginė mokykla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Katedros aikštėje – karaliaus šventovė sekunde.lt
- ↑ Viniaus katalogas. O. Sukackienės vilnius21.lt
- ↑ Памятник Оне Сукацкене kultmir.ru Archyvuota kopija 2024-12-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Numatomas monografijos „Kapčiamiestis“ turinys versme.lt
