PROFILPELAJAR.COM

Ona Jogailaitė
Elžbieta Habsburgaitė
Jogailaičiai
Gimė	1476 m. kovo 12 d.
Mirė	1503 m. rugpjūčio 12 d. (27 metai)
Tėvas	Kazimieras Jogailaitis
Motina	Elžbieta Habsburgaitė
Vaikai	Sofija Pomeranė, Barnimas IX, Ona Pomeranė, Jurgis I, Kazimieras VIII, Elžbieta, Barnimas, Otonas
Pomeranijos hercogė

Vikiteka	Ona Jogailaitė (1476-1503)

Ona Jogailaitė, lenk. Anna Jagiellonka, vok. Anna Jagiellonica (1476 m. kovo 12 d. Nešavoje – 1503 m. rugpjūčio 12 d. Ikermiundėje) – Lietuvos kunigaikštytė ir Lenkijos karalaitė, Pomeranijos ir Kašubijos hercogienė..

Kilmė

Gimė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės šeimoje. Seneliu ir senele iš motinos pusės buvo Vokietijos, Vengrijos ir Čekijos karalius Albrechtas II ir Šventosios Romos imperijos princesė Elžbieta Liuksemburgietė.

Augo tarp kitų dešimties brolių ir seserų, vėliau tapusiais žinomomis asmenybėmis: Kazimieras – katalikų šventasis, Aleksandras, Jonas Albrechtas ir Zigmantas – Lietuvos ir Lenkijos valdovai, Vladislovas – Čekijos ir Vengrijos karalius; Jadvyga – Bavarijos kunigaikštienė; Barbora – Saksonijos kunigaikštienė; Fridrikas – Romos katalikų bažnyčios Lenkijos ir Lietuvos primas; Elžbieta – Legnicos ir Bžego kunigaikštienė; Zofija – Brandenburgo–Kulmbacho ir Brandenburgo–Ansbacho markgrafienė.

Biografija

Naujagimė mergaitė vardą gavo savo motinos sesers Onos Liuksemburgietės garbei. Ona Jogailaitė nuo 1479 metų lapkričio iki 1485 metų rudens gyveno su šeima Lietuvoje, apie jos įgytą išsilavinimą neišliko jokių liudijimų.

Mergaitės tėvas tikėjosi ištekinti Oną už vokiečių princo Maksimilijono I, imperatoriaus Fydricho III sūnaus. 1486 metų pavasarį Lenkijos pasiuntiniai atvyko į Kelną. Jie turėjo prie savęs mergaitės portretą, kad parodyti busimam jaunikiui, bet Habsburgai atsisakė tokio pasiūlymo.

1489 m. ir 1490 m. sandūroje Kulmo vyskupas ir diplomatas Mikalojus Koscielskis pradėjo derybas su Pomeranijos hercogu Boguslavu X, kuris tuo metu buvo našlys – žmona buvo mirusi 1489 m., o palikonių nebuvo. 1490 m. kovo 7 d. Gardine buvo pasirašyta vedybinė sutartis tarp jaunavedžių atstovų. Jaunajai tuo metu sukako tik keturiolika, o jaunasis buvo dvidešimt dvejais metais vyresnis. Ši santuoka turėjo sustiprinti Lietuvos-Lenkijos ir Pomeranijos tarpvalstybinius ryšius. Jaunoji šeima apsigyveno Ščecine, kur Boguslavas išplėtė ir atnaujino vietinę pilį. Jiems gimė:

Ona (1492–1550) – Silezijos–Legnicos kunigaikščio Jurgio I žmona;
Jurgis I (1493–1531) – Pomeranijos hercogas;
Kazimieras (1494–1518);
Elžbieta (1499–1518);
Barnimas (1500–1501)
Sofija (1501–1568) – Danijos karaliaus Frederiko I žmona;
Barnimas IX (1501–1573) – Pomeranijos hercogas;
Otonas (1503– apie 1518).

1496 m. gruodžio 16 d. Boguslavas išvyko į pagalbą Šventosios Romos imperijos imperatoriui Maksimilijonui I, pastarojo kare su Prancūzijos karaliumi Karoliu VIII. Vėliau jis iškeliavo piligrimiškon kelionėn į Šventąją žemę ir namo grįžo tik 1498 metų balandžio 12 d. Jam nesant valdas prižiūrėjo Kamenio (lenk. Kamień Pomorski, vok. Cammin in Pommern) vyskupas Benediktas Valenšteinas ir kancleris Jurgis Kleistas, o hercogienė Ona turėjo galimybę tik prisijungti prie kai kurių dokumentų leidimo.

1502 metų rudenį sukilo Ščecino miestelėnai. Hercogas su šeima persikėlė į Garcą, iš kur vėliau Boguslavas išsiuntė šeimą į pilį Ikermiundėje (ten Ona pagimdė jaunausią sūnų Otoną).

Kaip liudija vokiečių metraštininkas Tomas Kantcovas (vok. Thomas Kantzow): vienų nuomone, hercogienė susirgo dėl skuboto išvykimo, kiti – dėl to, kad per anksti įėjo į ką tik išbaltintus kalkėmis kambarius. Bet kuriuo atveju, 1503 m. rugpjūčio 12 d. Ona mirė būdama vos dvidešimt septynerių metų. Šiuolaikiniai mokslininkai, remdamiesi metraštininko Joakimo Vedlio (vok. Joachim von Wedl) parodymais, mano, kad jos mirties priežastis buvo pneumonija arba tuberkuliozė. Palaidota Eldeno vienuolyne Greifsvalde, apie ką primena memorialinė lenta.

Vyras pergyveno Oną dvidešimčia metų ir mirė 1523 metų spalio 5 d. Ščecine.

Bibliografija

Baczkowski K., Dzieje Polski późnośredniowiecznej, Kraków 1999, ISBN 83-85719-40-7, s. 181, 249.
Duczmal M., Jagiellonowie. Leksykon biograficzny, Poznań-Kraków 1996, ISBN 83-08-02577-3, s. 37-43.
Ekes J., Anna Jagiellonka, (w:) Encyklopedia historii Polski. Dzieje polityczne, t. 1, Warszawa 1994, ISBN 83-902522-1-X, s. 25.
Rymar E., Rodowód książąt pomorskich, t. 2, Szczecin 1995, s. 105–109.

Literatūra

Fryderyk Papée, w: Polski Słownik Biograficzny. T. 1. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Skład Główny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1935, s. 125–126. Reprint: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Kraków 1989, ISBN 8304034840