„Of the Night“ yra dviejų XX a. 9-ojo dešimtmečio šokių aikštelės hitų, italų Eurodance grupės Corona 1993 m. kūrinio „The Rhythm of the Night“ ir 1992 m. Vokietijos Eurodance grupės Snap! dainos „Rhythm Is a Dancer“, mišinys.[1][2] Pirmąkart takelis buvo įtrauktas į Bastille perdainuotų dainų rinkinį „Other People’s Heartache“, kuris nemokamam atsisiuntimui buvo išleistas 2012 m.[3][4]
Viskas keistai nutiko. Tai buvo lyg ir nerimtas bandymas kažką sukurti, kuris netyčiom išaugo į šitai. Viskas prasidėjo nuo to, kad mums tik pasirašius kontraktą Dan [Smith] sunkokai susirgo, tad, kad padėtume jam lengviau grįžti prie įprasto įrašinėjimo, nusprendėme perdainuoti keletą senų dainų, kurių klausydavomės paauglystėje. Tos dainos įdomios, tokios, kurių tikrai nesitikėtumėte, kad galėtume perdainuoti ir bandyti perdaryti į šiuolaikiškesnį variantą, o, štai, ji ėmė ir tapo vienu garsiausių mūsų singlų. Kai įtraukėme ją į savo koncertuose atliekamų dainų sąrašą vien dėl to, kad daina atrodė šauni ir ją buvo smagu groti, publika iškart ją pamėgo. Tai buvo tarsi nedidelis eksperimentas."
Vėliau „Of the Night“ buvo panaudota reklaminiame ITV šou „Dancing on Ice“ 8 sezono klipe.[6][7] Pirmąsyk dainą per radiją 2013 m. spalio 9 d. pagrojo Huw Stephens BBC Radio 1 laida,[8] o skaitmeniniu formatu ji buvo išleista 2013 m. spalio 11 d.[9] 2013 m. lapkričio 15 d. pasirodė „Of the Night“ EP, į kurį įėjo trys dainos remiksai ir gyvo garso „Oblivion“ įrašas.[10]
Kritikų vertinimas
Idolator tinklaraštininkas Mike Wass rašė, jog iš dviejų šokių aikštelės hitų mišinio tikėjosi „optimistiško vakarėlio hito“, tačiau Bastille „perkonstravo dainas į grėsmingą vidurnakčio lopšinę“. Jis užbaigė teigdamas, kad „Of the Night“ yra „tamsus ir susimąstyti priverčiantis brangakmenis“.[2]
Click Music žurnalistas Paul Leake įvertino kūrinį penkiomis iš penkių žvaigždučių ir pavadino jį „vienu iš labiausiai įkvepiančių perdainuotų dainų versijų“, pridėdamas, kad jis pažadina „naivią nostalgiją 90-ųjų šokių muzikos tyrumui“ ir „laviruoja tarp niūrios širdgėlos ir tylaus intensyvumo“.[11]
Digital Spy Robert Copsey rašė: „Ant popieriaus, Dan Smith ir Ko. rūškanos ir niūrios įrašų melodijos primena karjeros savižudybę, bet kadangi taip tikrai nėra, šitoks drąsus sprendimas parodo, jog visas jų sunkus darbas pamažu pradeda atsipirkti ir leidžia pamažu išlįsti iš savo nišos“.[12]
Komercinė sėkmė
Nors pagal savaitės vidurio topo rodmenis daina galėjo tapti pirmuoju grupės singlu numeris vienas, kūrinys debiutavo antroje UK Singles Chart topo vietoje, pardavęs 80 257 kopijas per pirmąją savo savaitę, – vos 660 kopijų mažiau nei Lily Allen „Somewhere Only We Know“ versija. Tai buvo arčiausios 2013 m. rungtynės dėl pirmosios vietos Didžiosios Britanijos topuose.[13]
Vaizdo klipas
Oficialus dainos vaizdo klipas YouTube tinklapyje buvo išleistas 2013 m. spalio 9 d.[14] Jį režisavo Dave Ma (kuris anksčiau dirbo su „Foals“, Ghostspoet ir Delphic). Klipe kaip pagrindinis veikėjas, policijos detektyvas, lankantis nusikaltimų vietas, pasirodo amerikiečių aktorius James Russo (vaidinęs filmuose „Once Upon a Time in America“, „Django Unchained“).[15] Vaizdo klipe taip pat galima pamatyti dainuojančius lavonus. Idolator žurnalistas Mike Wass pavadino klipą „ko gero niūriausiu metų vaizdo klipu“.[2]
