Norycos valsčius

55°05′š. pl. 27°20′r. ilg. / 55.08°š. pl. 27.33°r. ilg. / 55.08; 27.33

Norycos valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1939 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje
Adm. centras: Noryca,
Lasica
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Vileikos apskritis (186?–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda (1919–1920)
Naugarduko apygarda (1920–1921)
Naugarduko vaivadija (1921–1922)
Vilniaus žemė (1922–1926)
Vilniaus vaivadija (1926–1939)		 Vileikos apskritis (1919–1920)
Dunilovo apskritis (1920–1925)
Pastovių apskritis (1926–1939)

Norycos valsčius (rus. Норицкая волость, lenk. gmina Norzyca) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Baltarusijos teritorijoje. Centras – Noryca, vėliau – Lasica.

Istorija

Įkurtas XIX a. viduryje Vilniaus gubernijoje.[1] 1873 m. prijungta dalis Zariežės valsčiaus (Mikailavos seniūnija). 1927 m. balandžio 1 d. apsikeista nedidelėmis dalimis su Dunilovo valsčiumi.[2] 1929 m. balandžio 1 d. dalis Norycos valsčiaus perduota Gluboko valsčiui.[3]

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 1534 162 kiemai [4] 22
1874 m. 1782 169 kiemai [5] 3 seniūnijos 25
1880 m. 3613 343 kiemai [6] 5 seniūnijos 34
1885 m. 4012 343 kiemai [7] 5 seniūnijos 34
1890 m. 3807 343 kiemai [8] 5 seniūnijos 34

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[11] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[12]
Kristava Христовское Chystowo
Mikailava Михайловское Michałowo
Noryca Норицкое Norzyca
Iš viso: 3 seniūnijos 3 seniūnijos

Gyvenvietės

Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[13]

  • Aukštieji Dėdenkai (Дзядзёнкі Горныя), kolonija
  • Belevičiai (Белевічы), k.
  • Chomsko Petravičiai (Пятровічы Хомскія), k.
  • Drazdai (Дразды), k.
  • Drazdauščyna (Драздоўшчына), k.
  • Hinionkai (Гінёнкі), k.
  • Hinkai (Гінькі), k.
  • Hulidava (Гулідава), plv.
  • Husakava (Гусакова), k.
  • Kreivoji (Крывое), k.
  • Kristava (Хрыстова), k., plv.
  • Lapiškės (Лапішкі), k.
  • Lasica (Ласіца), dv.
  • Mažieji Petravičiai (Петровичи Малые), k.
  • Noryca (Норыца), kolonija, dv.
  • Padkrajauščyna (Падкраеўшчына), k.
  • Perasleha (Пераслега), k.
  • Rudakava (Рудакова), k.
  • Siadliarauščyna (Сядляроўшчына), k.
  • Stanilevičiai (Станілевічы), k.
  • Valkai (Валкі), k.
  • Veraciejai (Верацеі), k.
  • Zalaukos (Залаўкі), k.
  • Ždanai (Жданы), k.
  • Žemieji Dėdenkai (Дзядзёнкі Дольныя), kolonija
  • Žukava (Жукава), k.

Šaltiniai

  1. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
  2. ↑ Dz.U. 1927 nr 13 poz. 102
  3. ↑ Dz.U. 1929 nr 14 poz. 119
  4. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 291 psl.
  5. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 293 psl.
  6. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 330 psl.
  7. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 330 psl.
  8. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 507 psl.
  9. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 416 psl.
  10. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 518–519 psl.
  11. ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 62 psl.
  12. ↑ Norzyca. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 183 psl. (lenk.)
  13. ↑ Норыцкая воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-06-30).