Nina Gronskaja arba Nina Gronskienė (pasen.) (rus. Нина Николаевна Гронская; 1884 m. birželio 19 d. Sankt Peterburge – 1957 m. gruodžio 20 d. Paryžiuje, Prancūzija) – Lietuvoje ir Prancūzijoje kūrusi rusų skulptorė.
Biografija
Gimė ir augo kelių inžinieriaus Nikolajaus Slobodzinskio šeimoje, brolis Georgijus (1896–1967) tapo žinomu Prancūzijos rusų dailininku. Baigusi gimnazija ji 1903 m. ištekėjo už Sankt Peterburgo universiteto teisės mokslų privat–docento Pavelo Gronskio. Kelionės po Europą metu, Miuncheno Švegerlo dirbtuvėse N.Gronskaja tobulino skulptoriaus darbo įgūdžius.
Po 1917 m. Spalio perversmo Rusijoje Gronskių šeima kuri laiką liko Sankt Peterburge, o 1921 m. emigravo į Prancūziją. Tuo metu N.Gronskaja blaškėsi turėdama apsispręsti kur gyventi: Paryžiuje, kur studijavo jo sūnus Nikolajus, ar Kaune, kur vyras 1923–1927 m. dėstė valstybės teisę Lietuvos universitete. Prancūzijoje menininkė sukūrė generolo leitenato Antono Denikino, tragiškai žuvusio jos sūnaus poeto Nikolajaus Gronskio, rašytojo Boriso Zaicevo ir kt. skulptūrinius portretus; eksponavo savo darbus Paryžiuje ir Medonoje. 1923 m. rugsėjo 2 d. Biržuose buvo iškilmingai atidengtas jos darbo paminklas poetui Stanislovui Dagiliui.
Gyvenimo pabaigoje skulptorė ištekėjo antrąkart ir pakeitė savo pavardę į Gronskaja–Lepiochina.
Šaltiniai