Nikolajus Miaskovskis rus. Николай Яковлевич Мясковский
Gimė	1881 m. balandžio 20 d. Modlinas prie Varšuvos  Rusija
Mirė	1950 m. rugpjūčio 8 d. (69 metai) Maskva  Sovietų Sąjunga
Palaidotas (-a)	Novodevičės kapinėse
Veikla	Rusijos kompozitorius, muzikos kritikas, pedagogas
Žymūs apdovanojimai
Stalino premija TSRS liaudies artistas Lenino ordinas
Vikiteka	Nikolajus Miaskovskis

Nikolajus Miaskovskis (rus. Николай Яковлевич Мясковский, 1881 m. balandžio 20 d. Modlinas prie Varšuvos – 1950 m. rugpjūčio 8 d. Maskva, palaidotas Novodevičės kapinėse) – Rusijos kompozitorius, muzikos kritikas, pedagogas.

1911 m. baigė Sankt Peterburgo konservatoriją, A. Liadovo klasę. 1940 m. menotyros daktaras.

1919–1930 m. valstybinės muzikos leidyklos Maskvoje redaktorius. Nuo 1921 m. Maskvos konservatorijos dėstytojas, profesorius.

Mokiniai: Aramas Chačaturianas, Dmitrijus Kabalevskis, Vano Muradelis.

Sukūrė 2 kantatas (1942 m., 1947 m.), 27 simfonijas (1908–1949 m.), 3 simfonijetes, simfoninę poemą „Alastoras“ (1913 m.), simfoninių uvertiūrų, tarp jų – „Patetinė“ (1947 m.), koncertus smuikui ir orkestrui (1938 m.), violončelei ir orkestrui (1944 m.), 13 styginių kvartetų (1930–1949 m.), sonatas smuikui ir fortepijonui (1947 m.), violončelei ir fortepijonui (1911 m., 1948 m.), 9 sonatas fortepijonui (1909–1949 m.), pjesių, dainų, daugiau kaip 100 romansų. Geriausieji kūriniai emocingi, melodika daininga.^[1]

• 1941 m. – pirmo laipsnio Stalino premija
• 1946 m. – pirmo laipsnio Stalino premija
• 1946 m. – pirmo laipsnio Stalino premija
• 1950 m. – antro laipsnio Stalino premija
• 1951 m. – pirmo laipsnio Stalino premija
• 1946 m. – TSRS liaudies artistas
• 1946 m. – Lenino ordinas
• 1950–1989 m. N. Miaskovskio vardu vadinosi Uralo styginių kvartetas