Nikolajus Lichačiovas (rus. Николай Петрович Лихачёв , 1862 m. balandžio 24 d. Čistopolis , Kazanės gubernija – 1936 m. balandžio 14 d. Leningradas ) – rusų istorikas.
Biografija
Aukso medaliu baigė Kazanės gimnaziją , 1884 m. – Kazanės universitetą ir paliktas rengtis profesūrai. Nuo 1894 m. Sankt Peterburgo archeografijos komisijos narys, Sankt Peterburgo archeologijos instituto profesorius. 1897 m. įkūrė Rusijos genealogijos draugiją, 1925 m. savo kolekcijų pagrindu – Paleografijos muziejų. 1925 m. TSRS mokslų akademijos akademikas. 1930 m. suimtas, kaltintas antisovietinės Visaliaudinės kovos dėl laisvos Rusijos atgimimo sąjungos įkūrimu, kuriam laikui ištremtas į Astrachanę .
Parašė pagalbinių ir specialiųjų istorijos mokslų (sfragistika , paleografija , filigranologija , heraldika , genealogija ), taip pat knygotyros , dailėtyros veikalų. Paskelbė XVI a. – XVII a. Rusijos istorijos šaltinių.[ 1]
Nikolajaus Lichačiovo kapas
Bibliografija
XVI a. Maskvos valdovų biblioteka ir archyvas, 1894 m.Popieriaus vandenženklių paleografinė reikšmė, 3 d. 1899 m.
Seniausioji sfragistika, 1906 m.
Andrejaus Rubljovo stilius, 1907 m.
Bizantijos ir Rusijos sfragistikos istorijos medžiaga, 1928 m.
