1951–1980 m. Kauno medicinos instituto dėstytoja, nuo 1964 m. – docentė. Spaudoje paskelbė per 60 straipsnių, iš jų – 40 mokslinių. Parengė mokomąjį filmą apie plaučių ir širdies perkusiją (stuksenimą). Taikant perkusijos metodą Kauno medicinos instituto rūsio sienoje 1963 m. aptikti užmūryti ir paslėpti karstai su lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno palaikais, iki 1944 m. buvusiais VDU Medicinos fakulteto rūmų koplyčioje.
Rūpinosi S. Dariaus ir S. Girėno atminimo išsaugojimu. 1989 m. sukūrė natūralaus dydžio S. Dariaus ir S. Girėno galvų bronzos skulptūras. 1989 m. sudarė fotografijų albumą apie S. Darių ir S. Girėną, parengė spaudai originalų S. Dariaus dokumentų rinkinį. 1990 m. laimėjo II vietą S. Dariaus ir S. Girėno paminklo konkurse.[1]
Bibliografija
Darius ir Girėnas: albumas / parengė Nijolė Dariūtė-Maštarienė. – Kaunas: Šviesa, 1991. – 159 p. – ISBN 5-430-00843-5
Darius ir Girėnas: dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška. – Kaunas: Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai“, 1991. – 162, [1] p., [5] iliustr. lap. – ISBN 5-89942-599-7
Šaltiniai
↑Nijolė Dariūtė-Maštarienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 415 psl.
Maštarienė Nijolė (Dariūtė). – Medicinos enciklopedija. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, t. 2, p. 498. ISBN 5-89950-006-9