Nesvyžiaus kolegija - jėzuitų vadovaujama švietimo įstaiga, veikusi Nesvyžiuje nuo 1586 iki 1773 m. - jėzuitų ordino uždarymo.
Istorija
Kolegiją 1586 m. fundavo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. 1586-1588 m. iškilo iki mūsų dienų neišlikęs prie Dievo Kūno bažnyčios stovėjęs dviaukštis kolegijos pastatas, kuris 1593-1599 m. buvo padidintas. Manoma, kad kolegijos pastato ir vėlesnės jo rekonstrukcijos projektų autorius yra italų architektas, jėzuitas Džiovanis Marija Bernardonis.
Kolegija savo veiklą pradėjo 1586 m. atidarydama vieną gramatikos klasę, o 1587 m. poezijos ir retorikos klases. XVII a. viduryje kolegijoje studijavo apie 300 mokinių. Greta nurodytų disciplinų čia taip pat buvo dėstoma filosofija, matematika ir moralinė teologija. Prie kolegijos iki 1773 m. veikė vidurinė ir parapijos pradinė mokyklos. 1610-1773 m. veikė muzikos bursa. 1627 m. atidaryta vaistinė.
Jėzuitų ordino uždarymo metu Nesvyžiaus kolegijos biblioteka turėjo sukaupusi 15 000 tomų knygų.
1751 m. pradėjo veikti iš Radvilų perimta ir jų vardą gavusi jėzuitų spaustuvė. Nuo jėzuitų ordino uždarymo iki 1779 m. spaustuvę valdė buvęs šio ordino vienuolis Jeronimas Haraburda.
Nesvyžiui patekus į Rusijos imperijos sudėtį 1825 m. visi jėzuitų kolegijos pastatai buvo nugriauti ir jų vietoje pastatytos carinės armijos kareivinės. 1921-1939 m. čia buvo įsikūręs Lenkijos kariuomenės 27 - asis ulonų pulkas. 1998 m. dviaukštis buvusių kareivinių pastatas buvo atiduotas baltarusių stačiatikių tikintiesiems ir jame įsikūrė cerkvė[1].
Žymūs žmonės
Rektoriai
Vaitiekus Mroskovskis 1587-1595 m. ir 1602-1605 m.;