Naujasis Daugėliškis įsikūrė šalia Senojo Daugėliškio kaimą – pagal jį ir pavadintas. Vietovardis Daugėliškis kildinamas nuo asmenvardžio Daugėla(s).[2]
Istorija
Senasis Daugėliškis žinomas dar nuo XIV a., kuris buvo pagrindinė Daugėliškio gyvenvietė iki XIX a. pabaigos. XIX a. Daugėliškis minimas kaip miestelis Švenčionių apskrityje, neišskiriant Senojo nuo Naujojo Daugėliškio.[3]1889 m. naujoje vietoje pastatyta Daugėliškio bažnyčia, todėl Naujasis Daugėliškis ilgainiui nustelbė Senąjį.
XX a. tarpukariu buvo Lenkijos teritorijoje. Po sovietų okupacijos, 1939 m. spalį prijungtas prie Baltarusijos TSR, o 1941 m. sausį – prie Lietuvos TSR. Prasidėjus II pasauliniam karui, 1941 m. birželio 24 d. Naująjį Daugėliškį pasiekė pirmieji Vokietijos armijos daliniai. 1941 m. rudenį vietos policininkai ir buvę baltaraiščiai surinko miestelio žydus (apie 40–50 žmonių) ir nuvarė į Švenčionėlius, kur jie buvo nužudyti kartu su kitais Švenčionių apskrities žydais.
1943 m. vasarą miestelyje buvo įsikūręs didelis generolo Povilo Plechavičiaus armijos garnizonas. 1944 m. liepą miestelį okupavo Sovietų armijos daliniai.
↑Naujasis Daugėliškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 106 psl.
↑Naujasis Daugėliškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 185