1937–1938 m. Rumunijos karalystėje rinkimus laimėjo Tautinė krikščionių partija, vedama Oktaviano Gogos. Po šių rinkimų Rumunija pasuko itališkojo fašizmo keliu, be to, vis daugiau įtakos įgavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Geležinė gvardija. Prasidėjus II pasauliniam karui, Rumunija oficialiai buvo neutrali. Prasidėjus vidinei sumaiščiai ir teritorijų dalyboms, šalis neteko Šiaurės Transilvanijos (Vengrijos naudai), Besarabijos (TSRS naudai) ir Pietų Dobrudžos (Bulgarijos naudai). Iš karto po šių įvykių, 1940 m. rugsėjo 4 d., generolas Jonas Antonesku ir Geležinės gvardijos vadas Horija Sima sudarė Nacionalinę Legionierių Valstybę. Jie privertė karalių Karolį II perduoti valdžią savo 19-mečiui sūnui Mykolui, kuris, savo ruožtu, suteikė neribotas vado (Conducător) teises Antoneskui. Rugsėjo 14 d. karalius Mykolas Rumuniją oficialiai paskelbė Nacionaline Legionierių Valstybe. Daugelis valstybinių postų buvo atiduota Geležinės gvardijos nariams. Valstybė oficialiai įstojo į „Ašies“ sąjungą, į šalį įžengė Trečiojo Reicho kariuomenė.
Valstybės vadai Jonas Antoneskas ir Horijus Sima. Viršuje – Kornelijaus Kodriano portretas
Šios santvarkos laikmečiu ypač išaukštintas Geležinės gvardijos įkūrėjo, 1938 m. nužudyto Kornelijaus Kodrianaus asmenybės kultas. Lapkričio 21–23 d. jis buvo iškilmingai perlaidotas. Geležinė gvardija susidorojo tiek su žydais, tiek su buvusios monarchistinės valdžios šalininkais (įvykdė Žilavos žudynes). Šalies pasienyje su Tarybų Sąjunga vyko nuolatiniai ginkluoti konfliktai.
1941 m. sausio 20 d. Geležinė gvardija bandė surengti perversmą prieš Joną Antoneską ir tuo pačiu Bukarešte įvykdė 200 žydų pogromą (juos žudė mėsinėje, giedodami krikščioniškas giesmes). Antonesku sukilimą numalšino, sukilėlius įkalino, o Sima ir daugelis kitų gvardijos vadų pabėgo į Vokietiją. Vasario 14 d. Jonas Antonesku Nacionalinę Legionierių Valstybę panaikino ir Rumuniją paskelbė nacionalsocialistine valstybe.
