Rumunijos karalystė (rumun. Regatul României ) – valstybė Europoje . Rumunija nuo įsikūrimo iki 1913 m. buvo nedidelė, bet per Antrąjį Balkanų karą ji aneksavo pietų Dobrudžą , tuo metu priklausiusią Bulgarijai , o per Pirmąjį pasaulinį karą , kovodama su Austrija-Vengrija , prisijungė Transilvaniją , Bukoviną , dalį Banato , Krišanos ir Maramurešo , o žlugus Rusijos imperijai - ir Besarabiją , taip per karus padidindama savo plotą dvigubai[ 1] Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga okupavo Besarabiją ir šiaurės Bukoviną, o Bulgarija susigrąžino pietų Dobrudžą.
1881 –1947 m. šalį valdė 5 karaliai, pirmasis – Karolis I (1881–1914) ir paskutinis – Mykolas I (1940–1947). Šalis buvo įvedusi konstitucinę monarchiją, todėl valstybė turėjo senatą ir ministrą pirmininką.
Rumunijos karalystės teritorijos kaita. Karalystės raida turėjo 2 etapus:
1881 –1913 m. Rumunijos karalystė, Valachijos ir Moldovos susivienijimas.1913 –1947 m. Didžioji Rumunija; Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Bulgarijos teritorijų aneksavimas.
.svg)
.svg){kind=small}