1930 m. V. Kandinskis papasakojo, kodėl buvo pasirinktas toks grupuotės pavadinimas:
„Vieną dieną ūksmingoje Sindelsdorfo terasoje gerdami kavą Francas Markas ir aš išrinkome šį pavadinimą. Mums abiem patiko mėlyna spalva, F. Markui – arkliai, man – raiteliai. Taigi, pavadinimas gimė savaime“.
Ideologija
Grupuotė surengė dvi svarbias parodas ir išleido almanachą „Mėlynasis raitelis“ (1912). Šis almanachas buvo svarbus meninių ketinimų patvirtinimas, pristatytas stulbinančiai novatorišku būdu. Į almanachą buvo įtraukti rašiniai įvairiomis temomis (kompozitoriaus Arnoldo Šionbergo apybraiža apie muziką bei ištraukos ir Davido Burliuko esė apie rusų meną, buvo sugretinti „Mėlynojo raitelio“ ir kitų kultūrų bei laikotarpių menininkų darbai, kad išryškėtų naujas meno istorijos paveikslas.
Almanachas taip pat domėjosi misticizmu, juos siejusiu su vėlyvaisiais simbolistais, primityviuoju, liaudies, vaikų ir protinę negalią turinčiųjų menu – visa, kas jiems buvo vertingi įkvėpimo šaltiniai.
Dailininkai V. Kandinskis, F. Markas ir A. Makė savo apybraižose išreiškė tikėjimą simboliniu ir psichologiniu abstrakčių formų veiksmingumu. Originaliame esė „formos klausimu“ Kandinskis įrodinėjo, jog menas turi būti šventas, matomas ir aiškus vidinių dvasinių ypatybių ženklas. Be to, jis gynė menininko laisvę pasirinkti išraiškos formą – abstrakčią ar realistinę. V. Kandinskio knygoje „Apie dvasingumą mene“ buvo rutuliojama idėja, jog menas – tai dvasinės autobiografijos rūšis, ir per ją žiūrovai gali prisiliesti prie savo dvasingumo. Jis ieškojo proto bei jausmų sintezės, siekė kūrinių išraiškingumo.
A. Makės kūryba yra miestietiška. Džiaugsmingos jo miesto scenos, nutapytos derinant išraiškingas spalvas, priartina jo kūrybą prie jo amžininkų prancūzų fovistų bei orfistų ir primena, jog homogeninis stilius niekada nebuvo „Mėlynojo raitelio“ dailininkų tikslas.
P. Klė taip pat eksperimentavo su spalvomis, tačiau griežtai išlaikė individualumą. Jo akvarelės ypač lyriškos, pusiau abstrakčios, tačiau kartu subtilios ir išraiškingos. Kaip ir jo draugai V. Kandinskis bei F. Markas, P. Klė savo mintis apie dvasinę meno prigimtį 1920 m. išdėstė „Kūrybiniame credo“.
Grupuotės narius siejo ne tik bendras stilius, bet ir ideologija − nepalenkiamas, aistringas tikėjimas nevaržoma, kūrybinga menininko laisve išreikšti asmeninę viziją bet kokia jam priimtina forma.
Pirmasis pasaulinis karas nutraukė grupuotės veiklą. Vasilijus Kandinskis buvo priverstas grįžti į Rusiją. A. Makė žuvo pirmosiomis karo savaitėmis, o F. Marką tokia pat lemtis ištiko 1916 metais apkasuose Verdene. Taip ir buvo pabaigtas F. Marko ir V. Kandinskio rengtas almanacho tomas. V. Kandinskis rašė: „Mėlynasis raitelis“ buvome mes: F. Markas ir aš. Mano draugų nebėra, o aš vienas nebenoriu tęsti“.
