PROFILPELAJAR.COM

Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

55°1′14.95″ š. pl. 23°48′19.95″ r. ilg. / 55.0208194°š. pl. 23.8055417°r. ilg. / 55.0208194; 23.8055417

Muniškių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Kauno II
Savivaldybė	Kauno rajonas
Gyvenvietė	Muniškiai
Adresas	K. Zaleskienės g. 1
Statybinė medžiaga	medis (apmūrytas)
Pastatyta (įrengta)	1848 m.
Stilius	eklektika

Muniškių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Muniškių kaime, 10 km į pietus nuo Babtų, priklauso Babtų šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijai. Aptarnaujama Babtų bažnyčios dvasininkų. Muniškių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra antroji Babtų parapijos bažnyčia.^[1]

Istorija

1848 m. Muniškių dvaro savininkų lėšomis pastatyta Muniškių bažnyčia - Jėzaus Nukryžiuotojo filijinė. 1879 m. dvarininkės K. Zabielaitės–Zaleckienės rūpesčiu ji buvo suremontuota, 1912 m. klebono Jono Eidimto ir parapijiečių pastangomis padidinta.

1962 m. maldos namai buvo uždaryti, paversti grūdų sandėliu, šventoriuje pastatyti ventiliacijos įrengimai.

1992 m. bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems. Netrukus buvo pradėti remonto darbai, tačiau jie netrukus nutrūko dėl lėšų stokos. 1993 m. Babtų ir Panevėžiuko klebonu buvo paskirtas kun. Jonas Stankevičius. Jo iniciatyvos dėka, remiant apylinkės ir seniūnijos vadovams, organizacijoms ir privatiems aukotojams, talkinant parapijiečiams, bažnyčios veikla buvo atnaujinta. Iki 1996 m. remontas užtruko dėl lėšų stokos ir architektų nuomonių skirtumo. Jos remontu rūpinosi buvęs Babtų parapijos klebonas Eimutis Marcinkevičius, vėliau klebonas Jonas Stankevičius. Neišliko šventoriuje stovėjusi varpinė, du šoniniai altoriai (šiuo metu stovi tik centrinis altorius), originalūs suolai. Prikeliant medinę bažnyčią, ji buvo apmūryta raudonomis plytomis.

Bažnyčios atšventinimo iškilmėse vadovavo ir pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Šventėje taip pat dalyvavo iš šios vietovės (Kačiūniškių priešingame Nevėžio krante) kilęs vyskupas augziliaras Vladas Michelevičius, kuris 1924 m. buvo pakrikštytas Muniškių bažnytėlėje.^[2]

Architektūra

Statinys medinis (apmūrytas), liaudies architektūros formų: stačiakampio plano, su bokšteliu ant kraigo priekio. Anksčiau bažnyčia buvo apkalta vertikaliomis lentomis su lentjuostėmis. Priekiniame fasade išsiskiria vargonų choro langas suskaidytas smulkiais langeliais.

Bažnyčia bebokštė, trinavė, halinė. Ji su lauko akmenų pamatais ir žemu cokoliu, suręsta iš sienojų ir išorėje apmūryta raudonomis plytomis. Stogas aukštas, dvišlaitis, dengtas cinkuota skarda, o trikampiai galinių fasadų frontonai apkalti vertikaliai lentomis. Statinio planas netaisyklingo kryžiaus formos, užbaigtas trisiene apside. Priekyje per visą plotį atskirtas prienavis su dešinėje pusėje įrengtais laiptais į vargonų chorą, o presbiterijos šonuose įrengti skirtingo dydžio prieangis ir zakristija. Pagrindinis šiaurės fasadas simetriškas, su kiek įgilintomis dvivėrėmis durimis ir stačiakampiu vargonų choro langu virš jų. Virš stogo kraigo kyla nedidelis medinis bokštelis, iškeltas ant kvadratinio plano pagrindo ir dengtas kupoliuku su metaliniu ažūriniu kryžiumi. Virš apsidės stogo kyla kupoliukas su ažūriniu kryžiumi–saulute. Šoniniai fasadai panašūs, skaidomi mentėmis, tarp kurių išdėstyti smailiaarkiai, smulkiai sudalyti langai.

Interjero erdvė skaidoma trimis poromis kvadratinio skerspjūvio kolonų, remiančių išilgines lubų sijas. Visos trys navos vienodo aukščio. Sienos ir lubos apkaltos vertikaliomis ir horizontaliomis lentelėmis, šonines navas skaido vertikalios sąvaržos. Altorius vienas, pastatytas apsidėje. Jis medinis, orderinių formų. Vargonų choro sienelę sudaro plokščios drožinėtos baliustros. Grindys medinės, iš plačių plačių lentų, sudėtų „eglute“.

Bažnyčia nesudėtingos architektūros, su skirtingų formų langais. Eklektinei architektūrai įtaką padarė XIX a. plitęs romantizmo stilius (šio stiliaus požymis – smailėjančių arkų langai). Vėliau, remontuojant ar padidinant bažnyčią, atsirado svetimi elementai – langai, užbaigti pusapskritėmis sąramomis. Apmūrijus medines sienas, paliktos buvusios angų formos, o vertikalios sąvaržos tapo mentėmis.

Šventorių juosia lengva metalinė ažūrinė tvora su mūriniais vartų stulpais. Šventorius netaisyklingo keturkampio plano, dėl reljefo žemėjimo vakarinė tvoros linija įgijusi laiptuotą kontūrą. Varpinės nėra. Šventoriuje yra keli antkapiai, išlikę senų geležinių kryžių.