Momenėlis (arba momuo) – plėviškas kūdikio kaukolės plotas, dar neužsitraukęs kaukolės skliauto kaulais. Atsiranda vaisiaus periodo pabaigoje ir laikosi pirmuosius metus po gimimo. Iš viso būna 6 momenėliai: priekinis yra kaktoje tarp kaktikaulių ir momenkaulių (užauga antraisiais gyvenimo metais), užpakalinis – pakaušyje tarp momenkaulių ir pakauškaulio (užauga pirmaisiais metais), pleištinis – smilkinyje, speninis – užausyje (abu užauga maždaug po 6 mėnesių). Momenėliai gali susidaryti ir kitose vietose tarp momenkaulių. Smegenų skysčio perteklius gali sukelti momenėlio išvaržą – priekinio momenėlio išgaubą.^[1]

Kadangi momenėliai nedengiami kaulo, jie yra labai jautrios kūdikio kūno vietos. Jas pažeidus galimi ilgalaikiai smegenų pažeidimai. Liaudies tikėjimuose momenėlis tiesiogiai sietas su kalba – manyta, kad vaikas pradeda kalbėti tik užaugus momenėliui, o pažeidus momenėlį vaikas liksiąs nebylys arba turės kalbos sutrikimų.