Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite.

Momenkaulis (lot. os parietale) – porinis galvos griaučių smegeninės dalies kaulas. Tai plokščias ir išgaubtas kaukolės skliauto kaulas, kurio išorinis paviršius yra lygus, o vidinis turi smegenų pusrutulio reljefo įspaudus ir dėl to atrodo gruoblėtas. Kiekvienas momenkaulis yra panašus į išgaubtą keturkampę plokštę. Susisiekia su kaktikauliu, smilkinkauliu, pakauškauliu ir pleištakauliu. Visi kraštai, išskyrus smilkininį, yra dantyti. Smilkininis kraštas yra žvyno formos. Kraštai vadiname pagal tai, su kokiu kaulu jungiasi.

Labiausiai išlinkusi išorinio paviršiaus vieta sudaro momens gumburą, arba pakylą, tuber parietale, s. eminentia parietalis. Žemiau jos lankais driekiasi ilgesnė ir ryškesnė viršutinė smilkinio linija, linea temporalis superior (kaktikaulio smilkinio linijos tęsinys), ir trumpesnė neryški apatinė smilkinio linija, linea temporalis inferior. Prie jų tvirtinasi bendravardis raumuo. Šiek tiek į priekį nuo pakaušinio kampo atsiveria nepastovi porinė momeninė anga, foramen parietale, kuri priklauso veninių nuotakų, emissarium, tipo angoms ir gali būti abiejose pusėse, vienoje pusėje arba visai nebūti. Per jas susisiekia kaukolės vidaus ir išorės venos.

Vidinio paviršiaus viršuje prie strėlinės briaunos eina viršutinio strėlinio ančio vaga, sulcus sinus sagittalis superioris. Susisiuvus abiem momenkauliams šios vagos, tiksliau pusvagės, susilieja į vieną plačią vagą bendravardžiam kietojo smegenų dangalo veniniam ančiui įsistatyti. Speniniame kampe yra riestinio ančio vaga, sulcus sinus sigmoidei. Vidiniame paviršiuje matyti gausios arterijų vagos, sulci arteriosi, smegenų vingių įspaudai, impressiones gyrorum, smegeninės kalvelės, juga cerebralia, o išilgai strėlinio ančio vagos išsidėsto grūdėtosios duobutės, foveolae granulares.

• Kaktinis kraštas, margo frontalis, einantis priekyje beveik tiesiai arba vos įlinkęs. Kaktikaulio ir abiejų momenkaulių sandūra yra bregma (bregma).
• Strėlinis kraštas, margo sagittalis.
• Pakaušinis kraštas, margo occipitalis, yra užpakalyje, šiek tiek išlinkęs, labai dantytas.
• Žvyninis kraštas, margo sguamosus, aptinkamas apačioje, aštrus, įlinkęs.

• Beveik status kaktinis kampas, angulus frontalis, susidaro strėlinio ir kaktinio kraštų sandūroje.
• Smailus ir žemyn nutįsęs pleištakaulinis kampas, angulus sphenoidalis, kuris susidaro žvyninio ir kaktinio kraštų sandūroje.
• Aptakus pakaušinis kampas, angulus occipitalis, susidaręs strėlinio ir pakaušinio kraštų sandūroje.
• Bukas speninis kampas, angulus mastoideus, susidaro žvyninio ir pakaušinio kraštų sandūroje.

Kurios pusės kaulas, nustatoma orientuojant jį taip, kad gumburas būtų išorėje, aštrus žvyninis kraštas – apačioje, o tiesus ar šiek tiek įlinkęs kaktinis kraštas su žemyn nutįsusiu pleištakauliniu kampu – nukreiptas į priekį.

Momenkaulis kaulėja iš dviejų židinių, kurie užsimezga smegenis gaubiančioje mezenchimos plėvėje septintą vaisiaus raidos mėnesį. Vienas jų yra momens gumbure, kitas – šiek tiek virš jo. Židiniai susilieja, tik iki gimimo osifikacija dar nepasiekia kaulo kampų, todėl ties jų sandūromis su kitais kaulais lieka momenėliai. Labai retai kaulėjimo centrai gali nesusilieti, tada išilgai kaulo driekiasi papildoma siūlė.

• Vadovėlis „Žmogaus anatomija“ I tomas. G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Bartkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė.
• Atlasas „Žmogaus anatomija“ R.D. Sinelnikovas.