Toteminis ir mitologinis akmuo Mokas yra vienas didžiausių rieduliųLietuvoje. Jis yra valstybės saugomas geologinis gamtos paminklas (2000 m.) ir archeologijos paminklas. Spėjama, kad šioje vietoje yra buvusi senovės lietuvių alkavietė, atnašautos aukos.[1]
1971 m. Lietuvos istorijos institutas atliko akmens aplinkos tyrimą ir 80 m² plote rado stulpų ir, manoma, ritualinių duobių su degėsiais bei keramikos dirbinių fragmentais.[2]
Aprašas
Mokas yra ant stataus šlaito, kairiajame Šventosios upės krante, apaugusiame mišriu mišku. Akmens ilgis – 8,5 m, plotis – 6,26 m, aukštis – 3,45 m, perimetras 23,12 m.[1] Akmenį sudaranti uoliena – biotitinis plagiogranitogneisas,[1] pilkai šviesiai rusvai ir juosvai margas, vidutingrūdis. Akmuo įdomios formos, nuskilinėjęs ir laiptuotas. Akmens paviršius iš dalies padengtas samanomis, kurių 2008 m. išvalius gretimą mišką trumpam sumažėjo.
Šalia akmens yra stambi jo nuoskala – „Moko sūnus“ bei keletas smulkesnių nuoskalų. Į rytus nuo Moko, apie 0,7 km į Šventosios aukštupio pusę, yra kitas geologijos paminklas – Šaltupės akmuo. Greta akmens iki 2008 m. buvo įrengta poilsio aikštelė su mediniais suolais ir stalu, laužavietė ir šiukšliadėžė.
Vardas
Mokas yra Rytų Lietuvoje gana paplitęs riedulių pavadinimas, kurio etimologija nėra iki galo išaiškinta. To paties pavadinimo akmenų yra Aukštaitijos nacionaliniame parke ir kitur. Akmuo Mokas apipintas legendomis ir padavimais.[1]
↑„Moko akmuo“. Ukmergės turizmas. Nuoroda tikrinta 2024-02-25. „1971 m. Lietuvos istorijos instituto ekspedicija tyrė akmens aplinką. Jos metu 80 m2 plote rasta stulpų ir, manoma, ritualinių duobių su degėsiais bei keramikos dirbinių fragmentais“
