Europos šiaurės vakaruose ir rytuose žinoma įvairių rūšių ir formų, su išoriniais ženklais mitologinių akmenų, dažniausiai randamų šventvietėse. Baltų kraštuose akmenys pradėti garbinti neolite ir bronzos amžiuje, siejami su baltų religija, jos dievais ir dievybėmis. Jų yra ir gretimų etnosų (finougrai, slavai) kraštuose. Prie mitologinių akmenų žmonės aukodavo įvairias aukas, melsdavosi. Dauguma mitologinių akmenų buvo įprasminti krikščioniškai – pastatyta koplytėlių, kryžių, jie iki XIX–XX a. laikyti sakraliais.
Gausią paminklų grupe sudaro mitologiniai akmenys su duobutėmis ir plokščiadugniais arba smailiadugniais dubenimis bei pėdomis. Latvijoje žinoma apie 300, dažniausiai antropomorfinių ar zoomorfinių formų, vadinamų stabais (elku teli), t. p. su netaisyklingų formų įdubomis (muldakmeni) akmenų. Estijoje paplitę mitologiniai akmenys (apie 1750) su skirtingu duobučių skaičiumi, dažniausiai datuojami I tūkstantmečiu pr. m. e. – III a. m. e. Manoma, kad jie susiję su agrarine magija ir apeigomis. Baltarusijos mitologiniai akmenys (apie 300) be tipinių išorės požymių. Jie turi įvairius sakralinius vardus, apie juos pasakojami padavimai. Žinoma atvejų, kai mitologiniai akmenys buvo šventinami (Boriso akmenys). Kitą grupę sudaro akmeniniai kryžiai ir mitologiniai akmenys su iškaltais ženklais. Savitos yra Rytų Prūsijoje aptinkamos akmeninės bobos (Kulių Bobelė).
XVI–XVIII a. kaimuose buvo paplitę vidutinio dydžio plokščiu paviršiumi mitologiniai akmenys su smailiadugniais dubenimis. Manoma, jie turėję saugoti grūdus, gyvulius, namų laimę. Pėduotiesiems akmenims (Mitkiškių akmuo, Skudutiškio akmenys, Zigmantiškių akmuo) datuoti trūksta duomenų. Jų atsiradimą padavimai sieja su Dievu, Marija, velniu, ragana. Tokie mitologiniai akmenys dažniausiai yra su natūraliais, žmonių ar gyvulių pėdas primenančiais įdubimais. Gausu pasakojimų, sakmių bei tikėjimų apie natūralių gamtinių formų šventuosius akmenis, vadinamuosius Mergų akmenis, Mokus ar Stabakulius, laikomus suakmenėjusiais žmonėmis (Akmens Nuotakos akmuo, Noreikiškių akmenys). Prie upių, ežerų aptinkama Laumių akmenų, akmenų stalų, akmenų krėslų (Padievaičio akmuoŠilalės rajono savivaldybės teritorijoje), akmenų lovų ir kitokių. Dar XIX–XX a. viduryje per krikščionių religines šventes kai kur prie mitologinių akmenų žmonės gausiai rinkdavosi, aukodavo įvairių daiktų, pinigų, meldėsi prašydami sveikatos, laimės.[1]
2.jpg)
