Mirandų kalba laikoma savarankiška kalba, dar viduramžiais atsiskyrusia nuo portugalų kalbos. Mirandų kalba artima astūrų kalbai, nes kaip ir ji išsivystė iš astūrų-leoniečių kalbos. Buvimas portugalų, o ne ispanų įtakos srityje paveikė mirandų kalbą taip, kad ji dabar skiriasi nuo astūrų kalbos savo fonetika ir gramatikos ypatybėmis.
XIX a. ši kalba vartota kaip buitinė kalba. XX a. pab. pradėtas mirandų kalbos dėstymas mokyklose, 1998 m. jai suteiktas regioninės kalbos statusas. Į šią kalbą pradėti versti literatūros kūriniai, leidžiama spauda.
