Milinė – ilgas kariškas šiltas milinispaltas, pritaikytas apsisaugoti nuo blogo oro. Atskirais laikotarpiais milinės būdavo madingos ir kaip civilinis drabužis.
Milinės buvo populiari daugelio kariuomenė viršutinė apranga XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje bei viduryje.
XIX a. pirmoje pusėje daugelis milinių turėdavo pelerinas, kurios pridengdavo pečius, apsaugodavo nuo lietaus ir sudarydavo papildomą šilumą izoliuojantį sluoksnį. Pelerinų apačia paprastai siekdavo alkūnes.
Būdingos milinių spalvos – pilka, juoda, ruda, tamsiai mėlyna.
Rusiškos milinės
Kariškos milinės Rusijoje žinomos nuo XVIII a. Jų sukirpimas iš esmės nepakito.
Rusiškos kariškos milinės nugaroje turi didelę į vidų įlenktą klostę, kuri būna susegta velke.
Raudonojoje armijoje buvo dviejų tipų milinės – pėstininkų ir kavaleristų (iki žemės). Kareiviškos milinės buvo siuvamos iš grubaus pilkai rudo milo. Karininkų ir generolų milinės siūtos iš aukščiausios kokybės audeklo. Generolų milinių atvartai buvo pamušti raudonu audeklu ir turėjo raudonus įsiuvus. Aviacijos generolų milinių tokie atvartai ir įsiuvai buvo žydri.
Paradinės karininkų milinės buvo siuvamos iš plieno pilkumo audeklo. Jūrininkų milinės buvo siuvamos iš juodo audeklo.
Karininkų milinės buvo dvibortės (su 6 sagomis dviem eilėmis), o kareivių – vienbortės, su 4 sagomis.
Visos laivyno ir kareiviškos milinės nugaros skeltuke turėjo 3 mažas sagas, o karininkų milinės – 4 tokias sagas. Velkė tvirtinama dviem didelėmis sagomis. Kursantų milinės buvo kareiviško kirpimo, bet iš geresnio milo.
Milines vilkėjo su diržu (portupėja), su antpečiais, apykakliniais antsiuvais, rankovių ševronais.
Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose milinės alyvuogių spalvos (laivyne – juodos), ant milinių – antpečiai, ševronai, kariuomenės rūšies emblemos. Karininkų ir praporščikų milinės turi nuimamą kailinę apykaklę (generolų ir pulkininkų – karakulinę).