Velkė - velkamoji priemonė žolei išvilkti iš šlapių pievų.[1]
Velkės buvo trijų tipų:
- lapinės, kurių pagrindą sudarė 1 - 2 lankstūs medeliai ar jų šakos su visais lapais;
- kartinės - dvi tiesios kartys;
- šliužinės - dvi riestais storgaliais kartys.
Visų tipų velkių pagrindas buvo sujungtas keliose vietose skersinėmis lystelėmis ar virvelėmis. Dažniausiai velkes traukdavo žmogus, rečiau - arklys.
Šaltiniai
- ↑ L. Jonaitis Technikos Istorija. Žemės ūkio technikos raida, Kaunas - Akademija: LŽŪU Leidybinis centras, 2000