Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Metų laikai, tradiciškai skiriami keturi: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema.

Metų laikų kaitą sukelia Žemės skriejimas aplink Saulę ir pastovus Žemės sukimosi ašies polinkis į Žemės orbitos plokštumą. Žemės Šiaurės pusrutulis į Saulę atgręžtas pavasarį ir vasarą, mažiau − rudenį ir žiemą; dėl to Saulės spinduliai krinta į Šiaurės pusrutulį stačiau, ir Saulė apšviečia bei kaitina jį stipriau pavasarį ir vasarą, negu rudenį ir žiemą. Žemės Pietų pusrutulį Saulė apšviečia ir kaitina stipriau tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje yra ruduo ir žiema; dėl to, pvz., kai Šiaurės pusrutulyje yra žiema, Pietų pusrutulyje − vasara.

Astronominio pavasario pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai ekliptika judančios Saulės centras pereina per dangaus pusiaują pavasario lygiadienio taške (kovo 20−21 d.). Tuo momentu abiejuose Žemės pusrutuliuose (išskyrus poliarines sritis) dienos ir nakties trukmė beveik lygi.

Astronominės vasaros pradžia Žemės Šiaurės pusrutulyje ir astronominės žiemos pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai į šiaurę nuo dangaus pusiaujo (birželio 21−22 d.). Tuo momentu Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna ilgiausia, o Pietų pusrutulyje − trumpiausia.

Astronominio rudens pradžia Žemės Šiaurės pusrutulyje ir astronominio pavasario pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras vėl pereina per dangaus pusiaują, bet jau rudens lygiadienio taške (rugsėjo 22−23 d.). Tuo momentu abiejuose Žemės pusrutuliuose dienos ir nakties trukmė beveik lygi.

Astronominės žiemos pradžia Žemės Šiaurės pusrutulyje ir astronominės vasaros pradžia Pietų pusrutulyje yra momentas, kai Saulės centras pereina per ekliptikos tašką, esantį toliausiai į pietus nuo dangaus pusiaujo (gruodžio 21−22 d.). Tuo momentu Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna trumpiausia, Pietų pusrutulyje − ilgiausia.

Dėl to, kad Žemė skrieja elipsine orbita aplink Saulę netolygiai, metų laikų trukmė nevienoda. Arčiausiai Saulės Žemė būna sausio pradžioje, kai eina per perihelį ir skrieja greičiausiai. Dėl to Šiaurės pusrutulyje astronominė žiema yra trumpiausias metų laikas, o astronominė vasara − ilgiausias (Šiaurės pusrutulyje astronominis pavasaris trunka ~92,8 d, astronominė vasara ~93,6 d, astronominis ruduo ~89,8 d, astronominė žiema ~89,0 d). Dėl tos pačios priežasties Šiaurės pusrutulyje vasaros pusmetis (pavasaris ir vasara]]) yra ~8 d ilgesnis už žiemos pusmetį.

Su Saulės padėties kitimu susijęs sezoninis orų kitimas ir gamtos reiškiniai − fenologiniai metų laikai. Šiaurės pusrutulio vidurio platumose yra 4 fenologiniai metų laikai. Jų kaita nustatoma pagal įvairius kriterijus.

Lietuvoje fenologine žiema laikomas laikotarpis, kai oro vidutinė paros temperatūra yra nuolat < −1 °C.

Fenologinio pavasario I stadija − priešpavasaris − trunka nuo kovo 10−25 d. iki balandžio 1−10 d., pavasario II stadija − nuo balandžio 1−10 d. iki gegužės 25−birželio 10 d. Pavasario I stadijos pradžioje parskrenda pirmieji paukščiai, pradeda tirpti sniegas ir kilti upių vandens lygis. Per II stadiją teka klevų ir beržų sula, pradeda žydėti lazdynai, baltalksniai, šalpusniai; oro vidutinė paros temperatūra yra nuolat >3 °C.

Fenologinė vasara trunka nuo gegužės 25−birželio 10 d. iki rugpjūčio 25−rugsėjo 10 d. Vasaros pradžioje sužydi žieminiai rugiai ir paprastieji erškėčiai, baigia žydėti alyvos ir obelys; Lietuvos pajūryje ir Žemaičių aukštumoje oro vidutinė paros temperatūra yra nuolat >13 °C, kitose Lietuvos vietose >14 °C. Vasara baigiasi, kai pradeda gelsti medžių ir krūmų lapai; oro vidutinė paros temperatūra tada pažemėja iki 13−14 °C.

Fenologinis ruduo trunka nuo rugpjūčio 25−rugsėjo 10 d. iki lapkričio 20−gruodžio 15 d. Rudenį oro vidutinė paros temperatūra būna nuo 14 °C iki −1 °C. Kartais fenologinis ruduo skirstomas į 3 stadijas. Pavyzdžiui, rudens II stadijoje pagelsta klevai, pasitaiko stipresnių šalnų − gruodų, o vidutinė paros temperatūra būna <5 °C; III stadija prasideda, kai medžiai numeta visus lapus. Rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje Nemunu ir Nerimi plaukia ižas.

Fenologinių metų laikų pradžia ir trukmė labiausiai skiriasi pajūryje ir šiaurės rytų Lietuvoje. Pavasaris ir ruduo pajūryje 15−25 d. ilgesni negu Lietuvos rytuose, vasara pajūryje 5−15 d., žiema 15−30 d. trumpesnė negu kitose Lietuvos vietose. Vasara anksčiausiai prasideda Lietuvos pietuose. Didesniojoje Lietuvos dalyje ruduo prasideda beveik vienu metu.

• 
  Pavasaris
• 
  Vasara
• 
  Ruduo
• 
  Žiema