Merkinės valsčius

54°10′š. pl. 24°11′r. ilg. / 54.16°š. pl. 24.18°r. ilg. / 54.16; 24.18

Merkinės valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Merkinė
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Vilniaus apskritis (186?–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda Trakų apskritis (1919–1920)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Alytaus apskritis (1944–1946)
Varėnos apskritis (1946–1950)

Merkinės valsčius (rus. Меречская волость, Меречанская волость, lenk. gmina Merecz) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Merkinė.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Vilniaus gubernijoje.[1] XX a. tarpukariu prie jo prijungtas Liškiavos valsčius. 1925 m. liepos 1 d. dalis Merkinės valsčiaus teritorijos perduota naujam Marcinkonių valsčiui.[2]

1944 m. gruodžio 24 d. NKVD kelių kilometrų spinduliu sudegino apie 48 sodybas. Klepočių kaime nužudyti 22 žmonės, Lizdų – 10, Ryliškių – 5, Druskininkų, Taručionių, Krikštonių, Pieriškių, Vertelkų kaimuose po 1–3 žmones (iš viso 48). Panašiai naikinti ir kiti kaimai, pvz., Bugonys, taip pat kai kurie Alovės valsčiaus kaimai.[3]

1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Perlojos valsčiui ir Raitininkų valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Druskininkų rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 4338 432 kiemai [4] 68
1874 m. 4400 542 kiemai [5] 13 seniūnijų 73
1880 m. 4560 550 kiemų [6] 13 seniūnijų 80
1885 m. 6797 939 kiemai [7] 12 seniūnijų 89
1890 m. 8138 768 kiemai [8] 14 seniūnijų 79
1923 m. [9] 292 7374 1490
1932 m. 158 9262 14 seniūnijų [10]
1949-01-01
(išsamiau)		 252 8 apylinkės [11]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[15] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[16] Seniūnija, 1932 m.[17] Apylinkė, 1949 m.[18]
Bugonys - - Bugonių seniūnija -
Burokaraistėlė Брокоростельское Brokorościele Brokaraisčio seniūnija -
Druskininkai Соленикское Soleniki Druskininkų seniūnija -
Galintėnai - - Galintėnų seniūnija -
Gudakiemis Русско-сельское Ruskie sioło - -
Ilgininkai - - Ilgininkų seniūnija -
Kabeliai Кобельское Kobiele - -
Kasčiūnai Костюковское Kościuny - -
Kibyšiai - - - Kibyšių apylinkė
Liškiava - - - Liškiavos apylinkė
Makniūnai - - Makniūnų seniūnija -
Mardasavas Мордасовское Mordasowo - -
Masališkės - - Masališkių seniūnija Masališkių apylinkė
Merkinė Меречское Merecz Merkinės I seniūnija,
Merkinės II seniūnija		 Merkinės apylinkė
Neravai Неровское Nierowo - -
Netiesos Нетесское Nietesy - -
Noruliai - - Norulių seniūnija Norulių apylinkė
Panara - - - Panaros apylinkė
Pieriškiai Перишское Piórzyszki - -
Puvočiai - - Puvočių seniūnija Puvočių apylinkė
Radyščius - - - Radyščiaus apylinkė
Raitininkai Рѣчанское Rzeczany Raitininkų seniūnija -
Randamonys Рондоманское Rondomańce - -
Ryliškiai - - Riliškių seniūnija -
Roduka Радовское Radówka - -
Samūniškės - - Samuniškių seniūnija -
Iš viso: 13 seniūnijų 13 seniūnijų 14 seniūnijų 8 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašytos gyvenvietės:

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 7374 žmonės:

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1882 Subartonys Vincas Krėvė , lietuvių literatūros klasikas 1954
1895 Savilionys Rojus Mizara, rašytojas ir dramaturgas 1967
1904 Pociūniškiai Leokadija Belvertaitė-Žygelienė, keramikė 1992
1907 Liškiava Juozas Slauta-Aušra, šaulys, partizanų vadas 1945
1912 Pilkaraistis Aleksandras Drobnys, ekonomistas, LTSR veikėjas 1998
1914 Kampai Zigmas Gavelis, poetas, inžinierius 2000
1920 Raitininkai Vincas Lapinskas, gydytojas radiologas 2013
1925 Kasčiūnai Juozas Jakavonis, partizaninio judėjimo dalyvis 2021
1928 Ryliškiai Bronius Juralevičius, inžinierius
1929 Raitininkai Vincas Lapinskas, gydytojas chirurgas 1998
1931 Vilkiautinis Vytautas Mizaras, literatas, muziejininkas
1941 Laukininkai Adolfas Baublys, inžinierius 2016
1944 Kampai Edmundas Isevičius, statybų inžinierius
1945 Sapiegiškė Antanas Kalanavičius, poetas 1992

Šaltiniai

  1. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  2. ↑ Dz.U. 1925 nr 16 poz. 110
  3. ↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289
  4. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  5. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  6. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  7. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  8. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  9. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
  11. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 178
  12. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  13. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
  14. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
  15. ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 301–303 psl.
  16. ↑ Merecz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 258 psl. (lenk.)
  17. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 554 psl.
  18. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 179