Meksikinė guoba (lot. Ulmus mexicana) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.
Paplitimas
Paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno pietinėje dalyje. Jų augimo arealas nuo vidurio Meksikos, tęsiasi per Centrinę Ameriką, ir baigiasi vakarinėje Panamoje nesiekdamas Panamos kanalo.[1]
Praeityje dėl kavos plantacijų plėtimosi, meksikinių guobų arealas žymiai sumažėjo ir geriausi individai - aukšti su tiesiu kamienu medžiai buvo iškirsti medienai.
Augavietės
Aptinkamos 81–2466 m aukščio altitudėse.[1] Auga atogrąžų klimato debesų miškuose kartu su ąžuolais (Quercus) netoli upių bei kitų vandens šaltinių, kur per metus iškrenta apie 2000-4000 mm kritulių.
Matmenys
Aukščiausias Šiaurės Amerikos žemyne vietinių magnolijūnų (Magnoliophyta) ir guobų (Ulmus) genties medžių rūšis. Aukščiausia Meksikos ir Centrinės Amerikos medžių rūšis ir viena aukščiausių medžių rūšių Šiaurės Amerikos žemyne bei pasaulyje.
Paprastai užauga 50–70 m, maksimaliai iki 87 m aukščio.[3] Kamieno skersmuo iki 2,5 m.
Morfologija
Kamienas ilgas, tiesus, be šakų, kartais su lentinėmis šaknimis prie pagrindo, kurių skersmuo iki 6 m. Sausuoju metų laikotarpiu iš dalies numeta lapus.[4] Lapkotis 0,5-1 cm ilgio. Lapai pailgos formos, su didžiausiu praplatėjimu viduryje arčiau kotelio. Jie labai skirtingo ilgio, nuo 3 cm iki 16 cm ir 2 cm iki 7 cm pločio. Lapo galas kiek smailėjantis. Lapų kraštai nežymiai dantyti. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia ir blizganti. Apatinė lapų pusė gerokai skiriasi su kur kas šviesesne žalia spalva. Žiedai balti, smulkūs. Žydi tarp gruodžio - vasario mėnesiais. Vaisiai vasario - kovo mėnesiais. Sparnavaisis 9 mm ilgio ir 2,3 mm pločio padengtas ilgais, tiesiais plaukeliais.
Sėklas išbarsto vėjas. Sėklų sudygimas priklauso nuo jų kokybės, gali užtrukti tarp 20-38 dienų.
Pavadinimas
Botaniškai pirmą kartą rūšis buvo aprašyta 1873 metais. Mokslinio lotyniško Ulmus mexicana rūšies pavadinimo autorius - Jules Émile Planchon, gyvenęs 1823-1888 metais.
Panaudojimas
Mediena kieta ir sunki, sudėtinga džiovinti ir gali stipriai deformuotis. Mediena naudojama stulpams (poliams) ir kaimo vietovėse statyboje, taip par gaminami laiptai, baldai. Praeityje Meksikinės guobos žievę naudodavo sandalų padams gaminti. Taip pat mediena naudojama popieriaus masės gamybai, malkoms,[4] o lapai naudojami kaip gyvulių pašarui.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
Nuorodos
