Mažieji Šileliai

Kitos reikšmės – Šileliai.
Mažieji Šileliai
vok. Klein Schillehlen, Kleinschollen,
rus. Калачеево
Mažieji Šileliai
Mažieji Šileliai
54°58′12″š. pl. 22°16′05″r. ilg. / 54.970°š. pl. 22.268°r. ilg. / 54.970; 22.268 (Mažieji Šileliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Kirčiavimas Mažíeji Šilẽliai [1]

Mažieji Šileliai (vok. Klein Schillehlen, nuo 1938 m. Kleinschollen; nuo 1946 m. Kalačejevas, rus. Калачеево) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 14 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų ir 17 km į pietryčius nuo Ragainės.[2]

Istorija

Mažųjų Šilelių kaimo bendruomenė 1934 m.

Atsirado XVIII a. viduryje. Anksčiau vadinti dar ir Varliais (Warlen), Varlučiais, Mažaisiais Šileliškiais (Klein Schillehlischken).[3] 1785 m. buvo Įsruties apskrities Leskaminio domenų valsčiaus šatulinių valstiečių kaimas su 8 ugniakurais (gyvenamaisiais namais),[4] 1823 m. – šatulinių kulmiškių kaimas su 56 gyventojais.[5] Tikintieji iki 1902 m. priklausė Būdviečių, vėliau – Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai.[2] 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Kakšių valsčių, 1909–1945 m. buvo Vėdaraitiškių valsčiaus sudėtyje.[6] 1905 m. Mažuosiuose Šileliuose buvo 23 sodybos, gyveno 141 žmogus, iš jų 71 lietuvis (50,4 %); kaimas valdė 200 ha žemės.[7]

Mažuosiuose Šileliuose 1903 m. gimė lietuvių kultūros veikėjas, vertėjas Ernstas Emilis Kraštinaitis. Jo atsiminimais, XX a. pradžioje kaime gyveno 24 šeimos, daugiausia ūkininkai; ūkiai buvę nedideli, apie 20–25 ha (mažiausias 0,5 ha dydžio). Tie, kurie laikydavo daugiau gyvulių, pašarui paruošti nuomodavo dar ir pievas Nemuno lankose ar valstybiniuose miškuose.[3] Kaime stovėjo vėjo malūnas, link Šešupės tekėjo bevardis upelis. Po Antrojo pasaulinio karo, vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, kaimas ištuštėjo, vėliau sovietmečiu galutinai sunaikintas.[8]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[9] 1933 m. 1939 m.[10]
141 147 123 121

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. ↑ 2,0 2,1 Vasilijus Safronovas, Šileliai, 5, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2009 m. Nuoroda tikrinta 2024-09-19.
  3. ↑ 3,0 3,1 Emilijus Kraštinaitis, Mažoji Lietuva, kokia ji buvo paskutiniuoju laiku. Lietuvininkų žodis, Kaunas: 1995 m., p. 578, 579, 592. Nuoroda tikrinta 2024-09-21.
  4. ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 141. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-09-20.
  5. ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 237. Kümmel, Halle, 1823. Nuoroda tikrinta 2024-09-20.
  6. ↑ Amtsbezirk Sandkirchen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-09-21.
  7. ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 252, 253. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  8. ↑ Domas Kaunas, Paskutinis Mažųjų Šilelių liudytojas. Lietuvininkų žodis, Kaunas: 1995 m., p. 618. Nuoroda tikrinta 2024-09-21.
  9. ↑ Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-09-21.
  10. ↑ Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-09-21.

Nuorodos