Mažieji Kakšiai

Mažieji Kakšiai
rus. Алексеевка
vok. Klein Kackschen, Kleinbirkenhain
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2021) 162
Pašto kodas 238745
Tel. kodas +7 40164
Kirčiavimas Mažíeji Kakšiai̇̃ [1]

Mažieji Kakšiai, arba Čiokai[2] (vok. Klein Kackschen, nuo 1938 m. Kleinbirkenhain, 1945–1946 m. rus. Кляйн Какшен, nuo 1946 m. Aleksejevka, rus. Алексеевка) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 12 km į vakarus nuo Lazdynų, prie kelio R508.

Istorija

Mažųjų Kakšių kaimo bendruomenė 1934 m.

1785 m. Mažieji Kakšiai buvo Leskaminio domenų valsčiaus šatulinių valstiečių kaimas su 4 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[3] 1821 m. – šatulinių valstiečių kaimas su 20 gyventojų,[4] 1846 m. Mažuosiuose Kakšiuose buvo 10 gyvenamųjų pastatų ir 45 gyventojai.[5] 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskričiai. 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Kakšių valsčių, 1909–1945 m. buvo Vėdaraitiškių valsčiaus sudėtyje. Tikintieji iki 1902 m. priklausė Būdviečių, vėliau – Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Mažuosiuose Kakšiuose buvo 20 gyvenamųjų pastatų, gyveno 122 žmonės, iš jų 37 lietuviai (30,3 %) ir 10 žydų (8,2 %); kaimas valdė 69 ha žemės.[6] 1938 m. prijungti prie Didžiųjų Kakšių.[7]

XX a. pradžioje Mažuosiuose Kakšiuose buvo vėjo malūnas, kapinaitės. Po Antrojo pasaulinio karo, vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, į ištuštėjusį kaimą atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Dauguma senųjų sodybų apleista, tarp jų, palei vieną iš kaimo gatvių, pastatyta nauja gyvenvietė. 1946–1947 m. kaimas priklausė Pilkalnio, vėliau – Krasnoznamensko rajonui; 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje, 2008–2015 m. – Aleksejevkos kaimo gyvenvietėje.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[8] 1925 m.[9] 2010 m.
122 122 110 199

Šaltiniai

  1. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Kakšiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2000 m. Nuoroda tikrinta 2024-09-15.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 63. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785.
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 275. Kümmel, Halle, 1821.
  5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 357. Baensch, Magdeburgas, 1846.
  6. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 252, 253. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  7. Amtsbezirk Sandkirchen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-09-12.
  8. Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-09-15.
  9. Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-09-15.

Nuorodos