Maksas Bekmanas (vok. Max Beckmann, 1884 m. vasario 12 d., Leipcigas – 1950 m. gruodžio 27 d., Niujorkas) – XX a. Vokietijos tapytojas ir grafikas. Dailininkas ekspresionistas.
Biografija
Maksas Bekmanas gimė 1884 m. vasario 12 d. Lepcige. 1900 m. jis pradėjo mokytis Veimaro dailės akademijoje pas Carl Frithjof Smith, 1903–04 m. apsilankė Paryžiuje. Maždaug tuo metu pradėjo vesti nuolatinį dienoraštį, 1904 m. pabaigoje apsigyveno Berlyne, kur pradėjo tapyti impresionistine Lovis Corinth maniera. 1906 m. įstojo į Berlyno secesiją, susitiko E. Munką, kurio įtaka pradėjo išvystyti ekspresionistinį stilių. 1906 m. M. Bekmanas vedė Minna Tube, kuri buvo mokslų draugė Veimare. Pora susilaukė sūnaus Piterio. 1912 m. įvyko pirmosios M. Bekmano personalinės parodos Magdeburge ir Veimare. 1913 m. įvyko daugiau nei 50 kūrinių paroda Paul Cassirer galerijoje Berlyne, kuris ta proga paruošė pirmąją monografiją apie dailininką. 1914 m. M. Bekmanas savanoriškai stojo tarnauti į medicinos tarnybą Pirmojo pasaulinio karo metu, bet buvo sekančiais metais iš jos atleistas dėl prastos sveikatos ir apsigyveno Frankfurte prie Maino. Karas įkvėpė dailininkui žiaurių siužetų, pesimistines drobes, krikščioniškosios religijos kančios motyvus. Po 1920 m. sukurti portretai, peizažai ir nantiurmortai buvo nuotaikingesni. Jis yra sukūręs daug savo autoportretų, daugiau nei 85 įvairiomis formomis.
1925 m. M. Bekmanas gavo profesoriaus postą Valstybiniame dailės institute Frankfurte. 1924 ir 1925 m. lankėsi Italijoje. 1925 m. vedė antrą kartą − dainininkę Mathilde von Kaulbach. 1926 m. pirmą kartą įvyko jo personalinė paroda JAV, Niujorke. 1928 m. didelė jo kūrinių retrospektyvinė paroda surengta Valstybinėje Kunsthalėje Manheime. 1929−1932 m. M. Bekmanas toliau profesoriavo Frankfurte, žiemą lankėsi Paryžiuje, pradėjo savo kūriniuose naudoti triptiko formą, pagal senųjų Vokietijos dailininkų (pvz., Matijas Griunevaldas), kuriuos labai gerbė, pavyzdį. Po 1930 m. dailininkas tapo plačiai žinomas, jo kūriniai eksponuoti Ciuriche, Venecijoje, Londone, Niujorke. Dėl nacistų atėjimo į valdžią Vokietijoje 1933 m. M. Bekmanas prarado savo postą ir apsigyveno Berlyne. Jo kūriniai buvo įtraukti į 1937 m. nacistų suorganizuotą „degeneracinio meno“ parodą Miunchene. Kitą dieną po parodos atidarymo dailininkas išvyko į Amsterdamą ir Olandijoje praleido Antrąjį pasaulinį karą.
1947 m. M. Bekmanas keliavo į Paryžių ir Prancūzijos pietus, metų pabaigoje išvyko į JAV, kur dėstė Sent Luiso dailės mokykloje prie Vašingtono universiteto. Sent Luise 1948 m. įvyko pirmojo retrospektyvinė dailininko paroda JAV. 1948 m. vasarą jis dėstė Kolorado universitete Boulderyje, metų gale − Niujorko Bruklino muziejaus dailės mokykloje. Buvo apdovanotas prizu Karnegio instituto Pitsburge. Maksas Bekmanas mirė 1950 m. rugsėjo 27 d. Niujorke. Palaidotas Bleiro kapinėse. Didžiausia dailininko kūrinių kolekcija yra Sent Luiso dailės muziejuje JAV.
Kūrinių galerijos
Šaltiniai
