Matas Cijūnaitis (1886 m. Dirvoniškėse, dab. Molėtų rajone – 1955 m. rugsėjo 6 d. Žasliuose, Kaišiadorių rajone) – Lietuvos kunigas, Kaišiadorių kapitulos kanauninkas.^[1]

Kan. Matas Cijūnaitis gimė lenkiškai kalbančioje šeimoje, mokėsi lenkų internate. 1909 m. įšventintas kunigu. 1910 m. paskirtas vikaru į Švenčionis, 1911 m. – į Stakliškes, 1911–1915 m. tas pareigas ėjo Merkinėje. Dirbdamas lietuviškose parapijose, tapo susipratusiu lietuviu, ėmė puoselėti lietuvybęi.^[2][3]

1915-1916 m. buvo Palomenės parapijos klebonas. 1916–1923 m. perkeltas į Vievio parapiją, kur pastatė kleboniją. 1923–1925 m. buvo Kietaviškių parapijos klebonas. 1924 m. Kietaviškėse priėmė čia apsilankiusį nuncijų.

Nuo 1925 m. buvo Žaslių klebonas ir dekanas, Kaišiadorių vyskupijos bažnytinių bylų teisėjas. 1926 m. surengė ingresą būsimam vyskupui Juozapui Kuktai. M. Cijūnaitis pavyzdingai tvarkė parapijos reikalus, kūrė organizacijas, brolijas. Pagamino bažnyčiai du mūrinius altorius. Šventoriuje, buvusios bažnyčios altoriaus vietoje, jo rūpesčiu 1933 m. pastatyta Kristaus kančios koplyčia, 1934 m. – Krivonių šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Jam klebonaujant 1929 m. konsekruota Žaslių bažnyčia.

1940 m. pabaigoje Žaslių bažnyčioje buvo kilę neramumų dėl vietos lenkų mažumos reikalavimų įvesti lenkiškas pamaldas.^[2] Klebonas buvo iškviestas pasiaiškinti pas NKVD tardytojus. Antrojo pasaulinio karo pradžioje M. Cijūnaitis, būdamas Žaslių klebonu, padėjo vietos žydams: slėpė Žaslių gydytoją Rivą Trapidienę ir jos mažametį sūnų Leibą.^[4] 1946 m. sovietų valdžia kleboną suėmė ir nuteisė pustrečių metų pataisos darbų lagerio. 1949 m. grįžo į Lietuvą.^[5] 1950-1952 m. klebonavo Krivonyse, 1952-1955 m. – Žasliuose.

M. Cijūnaitis mirė 1955 m. rugsėjo 6 d. Žasliuose. Palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje, prie koplyčios sienos.

2003 m. M. Cijūnaičiui už žydų slėpimą karo metu po mirties jam skirtas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.^[6]