Įkurti apie 1700 m. Anksčiau vadinti Šunkariais (Czunkern, Schunckern).[3]1785 m. buvo šatulinių kulmiškių kaimas su 6 ugniakurais,[4]1823 m. – 5 šatulinių kulmiškių sodybos su 40 gyventojų.[5]1854 m. Mažųjų Šorelių kaime ir vyresniojoje girininkijoje buvo 8 gyvenamieji pastatai ir 95 gyventojai.[6] Iki 1714 m. priklausė Šorelių miškų valdybai, 1714–1723 m. – Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Tulių seniūnijai (Schulzenamt), 1723–1818 m. – Įsruties apskritiesUžpjauniųdomenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Smilgių valsčiaus kaimas. Tikintieji iki 1903 m. priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai, vėliau – Šorelių parapijai. 1905 m. turėjo 4 gyvenamuosius namus, 47 gyventojus – visi buvo vokiečiai.[2]1929 m. prie kaimo prijungtas Kelmiškaičių dvaras, 1937 m. Mažųjų Šorelių kamo bendruomenės teritorija padalinta: Mažųjų Šorelių kaimas prijungtas prie Šorelių, Kelmiškaičių dvaras – prie Smilgių kaimo.[7]
↑Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
↑ 2,02,1Šunkariai: 4. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.4 (Rahn-Žvižežeris). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
↑Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.145. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
↑Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.4 (P – S), p.276. Kümmel, Halle, 1823 (vok.).