Manoma, kad tai XVI–XVII a. buvusios senovės šventvietės liekana.
Akmuo
Lūžų dubenėtas akmuo yra apie 1,2 km į pietvakarius nuo Lūžų piliakalnio ir pilkapyno. Rausvos spalvos stambiagrūdžio granito akmuo yra 1,25 x 1,3 m pločio ir 70–75 cm aukščio, jo šonai ties viduriu aptašyti, yra 3 cm pločio griovelių žymių. Akmens viršutinėje plokštumoje iškaltas 49 x 52 cm skersmens ir 5–8 cm gylio dubuo, kurio pakraščiuose yra 1,75 cm pločio ir 0,5–0,8 cm gylio griovelis. 1971 m. aplink akmenį Istorijos institutas (tyrimų vadovas Vytautas Urbonavičius) ištyrė 10,5 m² plotą. Nustatyta, kad akmuo buvo prie duobės pakraščio, jo apačia rėmėsi į akmens nuoskalas. Duobėje rasta 15 cm storio degėsių sluoksnis, po juo – akmens nuoskalų klojinys. Manoma, čia iki XVI–XVII a. buvo šventykla.[1]
