Lubių paminklas partizanams

Lubių paminklas partizanams
Lubių paminklas partizanams
Lubių paminklas partizanams
Koordinatės
55°53′10″š. pl. 21°35′04″r. ilg. / 55.886111°š. pl. 21.584444°r. ilg. / 55.886111; 21.584444
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Aukštis Kryžius – 5 m;
Atminimo ženklo – 1,6 m
Naudotas Pastatyti 2012 m., 2013 m.

Lubių atminimo vieta žuvusiems Buganto kuopos partizanams atminti yra pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Lubiuose (Kartenos seniūnija), kelio Gaudučiai–Kuliai dešinėje pusėje, Žvalginio upelio kairiajame krante.

Monumentalus kryžius žuvusiems partizanams atminti (autorius Vytautas Končius)

Atminimo vieta

Atminimo vieta yra aukštumos viršūnėje. Ją ženklina pora memorialinių objektų: monumentalus kryžius ir tipinis atminimo ženklas. Abipus jų pasodinta po ąžuoliuką.

Kryžius medinis, kryžmiškas, stačiai nukirstais viršūnės ir pečių galais, su lieto metalo Nukryžiuotojo figūra, kurią iš viršaus dengia dvišlaitis lentinis stogelis.

Atminimo ženklas betoninis, tipinis, trisienės Laisvės kolonos, užsibaigiančios Jogailaičių dvigubu kryžiumi, pavidalo, su memorialiniu užrašu: priekinio fasado plokštumoje – „LUBIŲ KAIME / BUVUSIOJE / SIMONO IR APOLONIJOS / GAUDUČIŲ SODYBOJE / 1948 08 12 / ŽUVO / ŽEMAIČIŲ APYGARDOS / KARDO RINKTINĖS/ BUGANTO KUOPOS / PARTIZANAI“; vakarinio fasado plokštumoje: „KUOPOS VADAS / JUOZAS MARTINAITIS / MEŠKERĖ / G. 1911 M. / KUOPOS VADO / PAVADUOTOJAS / KAZIMIERAS STROPUS / KLEVAS / G. 1908 M. / KUOPOS RYŠIŲ / SKYRIAUS VIRŠININKAS / ALEKSAS MALAKAUSKAS / DONELAITIS / G. 1922 M. / KUOPOS RYŠININKĖ / APOLONIJA GAUDUTIENĖ / VINKLUTIENĖ / G. 1914 M.“

Matmenys: kryžiaus aukštis – 5 m, atminimo ženklo aukštis – 1,6 m

Tipinis partizanų atminimo ženklas (skulptorius Jonas Jagėla)

Istorija

Partizanų rėmėjų ūkininkų Simono ir Apolonijos Gaudučių sodyboje Lubių kaime (Kartenos vls., Kretingos aps.) buvo įrengta Kartenos valsčiuje veikusios Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos vadovybės (štabo) slėptuvė. Ją sudarė 2 žeminės, kurių viena buvusi įrengta name po grindimis, o kita – atokiau nuo namų, šalia Žvalginio upelio. Sodybos savininkų sūnus Jonas Gaudutis taip pat buvo įstojęs į Buganto partizanų kuopą.

Gavę pranešimą apie partizanų buveinę, MGB Kartenos poskyrio saugumiečiai organizavo Lubiuose baudžiamąją operaciją. 1948 m. rugpjūčio 12 d. ankstyvą rytą Kartenos stribai ir MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviai apsupo ir blokavo Simono Gaudučio sodybą. Joje tuo metu buvo 4 partizanai: kuopos vadas Juozas Martinaitis–Meškerė, jo pavaduotojas Kazys Stropus–Klevas, kuopos štabo ryšių poskyrio vadas Aleksas Malakauskas–Donelaitis ir šeimininkų sūnus Jonas Gaudutis.[1]

Kilus kautynėms, žuvo partizanų ryšininkė, rėmėja Apolonija Gaudutienė–Venklutienė (g. 1914 m.) ir partizanas Aleksas Malakauskas (g. 1922 m.). Kuopos vadovai Juozas Martinaitis (g. 1911 m.) ir Kazimieras Stropus (g. 1908 m.) bandė atsišaudyti, tačiau nelikus vilties ištrukti, abu nusišovė.[2]

Į stribų nelaisvę pateko sodybos šeimininkas Simonas Gaudutis (1893–1978) ir jo sūnus Jonas Gaudutis (g. 1929 m.). Jie buvo tardomi Kartenoje, vėliau kalinami Kretingoje ir Klaipėdoje, o 1948 m. lapkričio 1 d. Karo tribunolo nuteisti 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Į Lietuvą grįžo 1956 m.[3]

Žuvusių partizanų kūnai buvo parvežti į Karteną ir pamesti miestelio turgavietėje paniekinimui, o rugpjūčio 16 d. užkasti būstinės kieme. 1990 m. palaikai perkelti į Kartenos kapines, o žuvusiųjų vardai įamžinti virš kapo pastatytoje koplyčioje bolševizmo aukoms atminti.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kartenos seniūnijos, žuvusiųjų artimųjų, Kretingos rajono politinių kalinių ir tremtinių sąjungos iniciatyva 2012 m. buvusios Gaudučių šeimos sodybos vietoje pastatytas monumentalus kryžius (meistras Vytautas Končius), o 2013 m. – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Kartenos kovų už Nepriklausomybės įamžinimą draugijos pirmininko Juozapo Antano Vilucko (1928–2015) rūpesčiu šalia kryžiaus iškilo tipinis atminimo ženklas (dizaineris Romas Navickas), iškilmingai atidengtas 2014 m. birželio 6 d.[4]

Literatūra

  • Julius Kanarskas. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. – Klaipėda: Eglė, 2016. – P. 233-234
  • Kartenos valsčiaus partizanai (sąrašas). Sudarė Juozapas Antanas Viluckas. – Kartena. Lietuvos valsčiai. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 295, 300, 303
  • Dalia Kuodytė. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė. – Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1993. – T. 7. – P. 6
  • Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys – 1966 m. liepos 23, 26, 28 d.

Šaltiniai

  1. ↑ Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. Atlasas. – Vilnius: LGGRTC, 2010. – P. 186
  2. ↑ Juozapas Antanas Viluckas. Okupacijų metai ir rezistencinis judėjimas. Rezistentų atminties įamžinimas. – Kartena. Lietuvos valsčiai. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 291-292
  3. ↑ Lietuvos gyventojų genocidas. 1948 m. – Vilnius: LGGRTC, 2007. – T. t. 3. – D. 1 (A-M). – P. 319
  4. ↑ Irena Galdikaitė. Pagerbti kovotojai už laisvę Žemaitijoje. – Palangos tiltas – 2014 m. birželio 19 d.
    Laima Stonkuvienė. Pašventino paminklus žuvusiems partizanams atminti. – Švyturys – 2014 m. birželio 11 d. – P. 4