Lobis – žemėje užkastos ar kitaip paslėptos materialinės vertybės (kaip pinigai, juvelyriniai dirbiniai, brangakmeniai, brangieji metalai ir kt.), kurių savininkas nežinomas, negali būti rastas arba į vertybes prarado teises.

Lobiai žemėje gali išbūti nuo kelių tūkstančių iki keliolikos metų. Asmenys lobių ieško tiek pavieniui, tiek ir burdamiesi į grupes. Veikia įvairūs internetiniai forumai ^[1], kuriuose pateikiama informacija apie aptiktus antikvarinius daiktus bei archeologinius radinius.

Aptikus lobį valstybės (savivaldybės) žemėje, turi būti pranešta Mokesčių inspekcijai, kuri įvertina lobį ir surašo turto apskaitos ir perdavimo aktą. Po to lobio radėjas gauna 25 % lobio vertės atlyginimą. Į jį neturi teisės žmonės, kuriems tokių vertybių paieška yra jų tarnybinių pareigų vykdymas (pvz., archeologai).

Jeigu lobis turi istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, lobis perduodamas Kultūros ministerijos nurodytam (nacionaliniam) muziejui ar kitai kultūros įstaigai. Jeigu lobis tokios vertės neturi, Valstybinė mokesčių inspekcija jį parduoda bendra tvarka (kaip ir kitą mokesčių inspekcijai perduotą turtą).

Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio be savininko sutikimo draudžiama, o toks sutikimas turi būti duotas rašytine forma (CK 4.65). Dažniausiai tokio sutikimo lobių ieškotojai neturi, o vėliau to neįmanoma nustatyti, kvalifikuoti bei įrodyti, kad padarytas teisės pažeidimas. Teisės pažeidimus meno ir kultūros vertybių vagysčių srityse tiria Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) specializuotas struktūrinis padalinys – Kultūros ir meno vertybių vagysčių tyrimų poskyris. Lietuvos kriminalinės policijos biuras apie pavogtas meno ar kultūros vertybes skelbia internetinėje duomenų bazėje „Pavogtos meno vertybės“. Šioje bazėje saugoma apie 716 įrašų apie pavogtas (dingusias) meno ar kultūros vertybes (2008 m.). LKPB šiais duomenimis keičiasi su Interpolu^[2].

• Pavogtų meno vertybių duomenų bazė Archyvuota kopija 2008-04-20 iš Wayback Machine projekto.