1730 m. įkurta Liunevilio fajanso manufaktūra, savo produkcija gana greitai išpopuliarėjusi visoje Europoje. Stanislovo Leščinskio pastangų dėka 1749 m. jai buvo suteiktas karališkosios titulas, iškilmėse dalyvavo filosofas Volteras, matematikė Emili diu Šatle ir kt. to laikmečio įžymybės.[1]
Kraštas garsėja ir originalia siuvinėjimo technologija: karoliukų ir blizgių žvynelių raštas prie audinio tvirtinamas specialiu Liunevilio vąželiu. 2019 m. tokia rūbų puošimo technologija įtraukta į Prancūzijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.[2]
