Liunevilis

Liunevilis
pranc. Lunéville
      
Liunevilio rūmų parke
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Grand Est
Kantonas Liunevilio–1; Liunevilio–2
Apskritis Liunevilio
Departamentas Mertas ir Mozelis
Meras Catherine Paillard
Gyventojų (2017) 18 287
Plotas 16,34 km²
Tankumas (2017) 1 119 žm./km²
Pašto kodas 54300
Tinklalapis https://luneville.fr/
Vikiteka Liunevilis

Liunevilis (pranc. Lunéville) – miestas rytinės Prancūzijos Grand Est (Didžiųjų Rytų) regione. Administraciškai priklauso Merto ir Mozelio departamentui, Liunevilio–1 ir Liunevilio–2 kantonų centras. Išsidėstęs Merto ir Vezuzo upių santakoje.

Istorija

Stanislovo Leščinskio herbas su Lietuvos ir Lenkijos simboliais jo statytoje miesto Šv. Jokūbo bažnyčioje

Nuo XII a. buvo Liunevilio grafų rezidencija, XV a. įėjo į Lotaringijos hercogystės sudėtį. Mieste didelę savo gyvenimo dalį praleido garsus dailininkas Žoržas de La Turas.

Prancūzijos karalius Liudvikas XV Liunevilį perleido savo uošviui Lotaringijos hercogui ir buvusiam Lietuvos–Lenkijos valstybės valdovui Stanislovui Leščinskiui, kuris mieste pastatė rokoko stiliaus Šv. Jokūbo bažnyčią (pranc. Eglise Saint Jacques) ir Versalio pavyzdžiu išmūrijo elegantiškus rūmus. 1801 m. vasario 9 d. šiuose rūmuose tarp Prancūzijos ir Austrijos buvo sudaryta taikos sutartis (žiūr.: Liunevilio taika).

1730 m. įkurta Liunevilio fajanso manufaktūra, savo produkcija gana greitai išpopuliarėjusi visoje Europoje. Stanislovo Leščinskio pastangų dėka 1749 m. jai buvo suteiktas karališkosios titulas, iškilmėse dalyvavo filosofas Volteras, matematikė Emili diu Šatle ir kt. to laikmečio įžymybės.[1]

Kraštas garsėja ir originalia siuvinėjimo technologija: karoliukų ir blizgių žvynelių raštas prie audinio tvirtinamas specialiu Liunevilio vąželiu. 2019 m. tokia rūbų puošimo technologija įtraukta į Prancūzijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.[2]

Miestų partnerystė

Žymūs žmonės

Liunevilį garsinantys gaminiai

Išnašos

  1. Le Réverbère, 1999 m. gegužė // Edition de l’office de Tourisme de Lunéville: Lunéville Château-mai, 1999
  2. Les savoir-faire du point de Lunéville et de la broderie perlée et pailletée

Šaltiniai