PROFILPELAJAR.COM

Liudvikas Šiaučiūnas
Gimė	1861 m. balandžio 6 d. Ragaišiai, Debeikių vls. (dab. Anykščių raj.)
Mirė	1939 m. sausio 15 d. (77 metai) Linkuva (dab. Pakruojo raj.)
Palaidotas (-a)	Linkuvos bažnyčios šventoriuje
Tautybė	lietuvis
Tėvas	Petras Šiaučiūnas
Motina	Marcelė Baronaitė-Šiaučiūnienė

Veikla	kunigas
Sritis	Romos katalikų bažnyčia

Alma mater	Kauno kunigų seminarija (1886)
Žinomas (-a) už	lietuvybės rėmėjas, draudžiamos spaudos platintojas

Liudvikas Šiaučiūnas (1861 m. balandžio 6 d. Ragaišių k., Debeikių vls. – 1939 m. sausio 15 d. Linkuvoje) – kunigas, kanauninkas, visuomenininkas. Šiaurės Lietuvos parapijose garsėjo kultūrine veikla, parama knygnešiams, lietuvybės skleidimu: ragino tikinčiuosius mokyti vaikus lietuviško rašto, sulietuvino lenkiškas pamaldas bažnyčioje. Vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms, rėmė partizanus, įvairių organizacijų kultūrinę veiklą.^[1]

Biografija

L. Šiaučiūnas gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo vyriausias iš devynių vaikų. Pradėjo mokytis pas daraktorių, paskui mokslą tęsti išleistas į Svėdasų pradžios mokyklą, Liepojos gimnaziją (Latvija). 1886 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją, tais pačiais metais įšventintas į kunigus.^[1]

1886 m. L. Šiaučiūnas paskirtas vikaru į Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią. 1892 m. perkeltas vikaru į Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapiją. 1894 m. jis trumpai buvo Dūkšto bažnyčios (Ignalinos raj.) kuratas, kunigas filialistas.

1894 m. vėl grįžo į Joniškį, kur iki 1906 m. buvo parapijos administratorius, paskui paskirtas ir klebonu. Tarnaudamas Joniškyje, sutvarkė parapijos ūkį, remontavo pasenusią bažnyčią. Išrūpinęs carinės valdžios leidimą, 1895–1901 m. pastatė naują Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kurios statybą prižiūrėjo architektas Nikolajus Andrejevas.^[1] Jis Joniškyje rūpinosi, kad parapijiečiams netrūktų religinės literatūros, gautų draudžiamos spaudos, palaikė ryšius su knygnešiu Jurgiu Bieliniu. Buvo įsteigęs slaptą mokyklą Ziniūnų kaime. Surengė lietuvišką vakarą-vaidinimą, kuriame dalyvavo apie 500 žiūrovų.^[2] 1905 m. liepos 18–20 d. Joniškyje įvykus jaunimo demonstracijoms prieš carinės Rusijos valdžią, L. Šiaučiūnas rėmė ir slėpė maištautojus. Vadžia negalėjo nubausti nepalankaus klebono, todėl 1906 m. iškėlė jį klebonauti į Grinkiškio parapiją (Radviliškio raj.). 1909 m. buvo paskirtas Josvainių parapijos (Kėdainių raj.) klebonu.

1914–1937 m. L. Šiaučiūnas buvo Linkuvos parapijos klebonas. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis įsteigė lietuvišką dviklasę pradžios mokyklą. Gerai mokėdamas vokiečių kalbą, jis vokiečių administracijai užtarė parapijiečius nuo turto nusavinimo ir išvežimo į priverstinius darbus į Vokietiją, pasiekė, kad Linkuvos apylinkių ūkininkams būtų palikta daugiau arklių. L. Šiaučiūno rūpesčiu 1918 m. valdžia leido atidaryti Linkuvoje „Saulės“ progimnaziją (nuo 1923 m. – „Saulės“ gimnazija), buvo jos išlaikymo draugijos narys. 1925 m. jis Linkuvos bažnyčios varpinėje pakabino išrūpintus du naujus 280 ir 70 kg varpus, kurių nebuvo likę nuo praėjusio karo. 1927–1934 m. jo rūpesčiu Linkuvos bažnyčia buvo suremontuota. Nuo 1937 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Linkuvoje altarista. Jam buvo išrūpinta mėnesinė 145 lt valstybės pensija kaip pasižymėjusiam asmeniui už nuopelnus lietuvybei.^[1] Po mirties palaidotas Linkuvos bažnyčios šventoriuje.

1928 m. buvo paskirtas vienu iš pirmųjų Panevėžio katedroje įsteigtos kapitulos Garbės kanauninkų.^[1]

Įvertinimas

Paminklinis biustas Joniškio bažnyčioje (skulp. Albertas Antinis, 1931 m.)
Įrašytas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros geradarių atminimo lentoje
Įrašytas Linkuvos krašto knygnešių atminimo lentoje ant buvusio Linkuvos gimnazijos pastato
L. Šiaučiūno vardo gatvė Linkuvoje