Liucijonas Uzembla (lenk. Łucjan Uzięblo, 1864 m. vasario 11 d. Vilniuje – 1942 m. gruodžio 12 d. Vilniuje – publicistas, kultūros veikėjas, kraštotyrininkas.[1][2]
Biografija
Liucijonas Uzembla gimė 1864 m. vasario 11 d. Vilniuje bajorų Stanislovo Zacharijaus Uzemblos ir Liudvikos Herburt-Geibovičiūtės šeimoje. Mokėsi savarankiškai. Mokėjo lietuvių kalbą, tačiau spaudoje rašė lenkiškai. Namuose turėjo sukaupęs didžiulę biblioteką. Dalyvaudavo parodose, kultūriniame Vilniaus gyvenime. Spaudoje dažniausiai pasirašinėjo slapyvardžiais. Turėjo jų ne vieną. Dažniausiai naudojo slapyvardį „Sulimčik". Buvo ne kartą apdovanotas. Rinko meno kūrinius, rankraščius.[1][2][3]
1907–1914 m. Liucijonas Uzembla buvo Vilniaus mokslo ir meno muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas. Vilniaus mokslo bičiulių draugijos narys. Nuo 1919 m. Vilniaus universiteto Dailės fakulteto ekspertas, 1921–1924 m. Humanitarinio fakulteto Kultūros istorijos katedros jaunesnysis asistentas.[1][2][3]
Liucijonas Uzembla buvo Senovės mylėtojų ir etnografijos draugijos (1899–1906) steigimo iniciatorius ir bibliotekininkas, Mokslo ir dailės draugijos narys, Mokslo bičiulių draugijos tarybos bei jos muziejų komisijos narys.[1][2][3]
Nuo 1883 m. Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo spaudoje L. Uzembla publikavo straipsnius apie žymius visuomenės ir kultūros veikėjus, skelbė tyrimus archeologijos, istorijos, meno, švietimo temomis, nemažai straipsnių parašė apie senąsias Rasų, Bernardinų kapines, jose palaidotus žmones, rūpinosi antkapių restauracija.[1][2][3]
Daug surastų rankraščių Liucijonas Uzembla atidavė Vrublevskių bibliotekai, Vilniaus universitetui padovanojo du surastus dailininko Jono Rustemo paveikslus. Jo surastų paveikslų yra Lietuvos dailės muziejuje.[1][2][3]
Gyvenimo pabaigoje Liucijonas Uzembla apako ir apkurto. Mirė 1942 m. gruodžio 12 d. Vilniuje. Palaidotas šalia tėvų ir brolio Gerardo Bernardinų kapinėse. Šalia jo taip pat palaidota žmona Marija.[1][3]
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Sudarytoja Vida Girininkienė. Vilniaus Bernardinų kapinės 1810–2010. Vilnius: Aureus, 2010. ISBN 978-9953-34-278-6.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Uziembła Lucjan. Provieniencijos. [1] Archyvuota kopija 2024-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Vilniaus Bernardinų kapinės rašytiniuose ir ikonografiniuose šaltiniuose. Parodos katalogas, 2010 m.
