Koplyčia pastatyta 1853 m. Į LR Kultūros paveldo registrą įrašyta 1997 m. (unik. kodas 23205).[1]
Koplyčios atnaujinimas
Kaip ir daugelis Lietuvos bažnyčių ir koplyčių, ji ne kartą buvo naikinta. Koplyčią buvo planuojama atnaujinti.[2]
Pastatas buvo tvarkomas jau Atgimimo pradžioje, apie 1990 m. Tada atnaujintos grindys, aplopytas stogas, įrengtas altorius, kuriam Rūpintojėlio skulptūrą sukūrė tautodailininkas Anatolijus Akstinas. Jis kartu su Stanislovu Buziu atnaujino ir koplyčios altoriaus dekorą, o tuo metu į Lietuvą atvykęs išeivijos vyskupas Paulius Baltakis pašventino.
Koplyčia pastaraisiais metais jau buvo avarinės būklės. Dėl pamatų sėdimo pakrypusi į vieną šoną, kiauru stogu, supuvusiomis perdangomis – toks statinys kėlė grėsmę kapinių lankytojams. Koplyčia po 2 metus trukusio remonto atsivėrė 2015 m. balandžio 30 d.[3] Tvarkymo darbų projektą paruošė arch. Aurimas Vengrys. Buvo sutvarkyta elektros instaliacija, įrengti žaibolaidžiai, priešgaisrinė ir apsaugos sistemos, restauruotos perdangos, stogas, naujai perdažyta. Atnaujintoje koplyčioje įrengta šarvojimo salė, kuria gali naudotis Liolių miestelio ir aplinkinių kaimų bendruomenės. Koplyčioje galima ne tik melstis, bet ir rengti bendruomenės susirinkimus.
Architektūra
Koplyčios stilius istoristinis. Statinys stačiakampio plano, užsibaigia trisieniu. Pagrindinio fasado portikas keturių stulpų. Šie stulpai netekę cokolinės dalies bei viršutinės dalies, imituojančios kapitelį, išryškinimo. Ant stogo stūkso barokinių formų bokštelis, užsibaigiantis metaliniu ažūriniu kryžiumi. Dar vienas kryžius su lašo formos baze yra virš apsidės stogo. Trikampio formos frontono centre – trikampis langelis. Fasadų plokštumos suskaidytos didelių stačiakampių langų. Pagrindinio fasado centre yra stačiakampės vienvėrės, dvigubos durys su centre esančiu rombo formos langeliu.
