Klaipėdoje buvusios laivų statyklos vietoje įsikūręs Kruizinių laivų terminalas. Teritorijoje išlikę senųjų pastatų su technologine įranga. Buvęs laivų elingas naudojamas įvairiems kultūriniams projektams, koncertams atvirame lauke. Statyklos logotipe pavaizduoti Klaipėdos herbo elementai.
Senasis elingas Klaipėdoje, 2017 m.
Istorija
Nuo Kryžiuočių ordino kovų su žemaičiais ir lietuviais laikų Klaipėdoje buvo pastatoma laivų. Šią veiklą ribojo konkurencija su Karaliaučiaus statyklomis, lydėjo pakilimai per karus, blokadas. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje burlaivių statyklos stovėjo Danės upės dešiniajame krante. 1855–1866 m. pastatyti 52 laivai. Šiuo laikotarpiu klestėjo laivų statybos amatas: 1862 m. dirbo 5 dailidės laivininkai su 204 pameistriais ir mokiniais. XIX a. I pusėje čia dominavo dvistiebiai brigai ir škunos. Vėliau paplito didesni barkai. Apie 1868 m. sekė Klaipėdos burlaivių statyklų nuosmukis, nes jūrų laivyboje įsigalėjo geležiniai garlaiviai.[1] 1876 m. laivų statybos meistras Liudvikas Egertas pastatė paskutinį jūrinį burlaivį.[2]
Kairiajame Danės krante 1875 m. įsikūrė laivų dailidžių kooperatyvas, statęs žvejybinius laivus, valtis ir kitus nedidelius laivus. 1919 m. šioje vietoje pradėjo veikti Lindenau laivų statykla.[3][4] Jos savininkas ir pagrindinis konstruktorius buvo inžinierius Paulius Lindenau, kilęs iš rytprūsių Vėluvos (dab. Znamensko Kaliningrado srityje). Po metų veikė liejykla, kalvė, stalių dirbtuvės, elektros jėgainė, montavimo ir laivų statybos halės, mašinų cechas, kiti įrengimai. Lindenau statykla (vok.Schiffswerft Memel - Lindenau und cie, Eisen und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei, 'Klaipėdos laivų statykla Lindenau &Cie. Geležinių ir medinių laivų statyba, mašinų fabrikas ir liejykla') buvo viena moderniausių to meto laivų statyklų Baltijos regione, stačiusi krovininius, keleivinius ir gelbėjimo laivus, vilkikus, keltus, baržas. 1922 m. pastatytas pirmasis geležinis krovininis garlaivis „Cattaro“, kurio tonažas siekė 1424 BRT. Vėliau šis 67 m ilgio laivas buvo užplaukęs ant minos ir pažeistas. Suremontuotas garlaivis dar tris dešimtmečius transportavo krovinius. Galiausiai perlūžo, užplaukęs ant seklumos Pietų Afrikoje.[2]
Lindenau laivų statykla vykdė miesto magistrato ir vietos garlaivių laivininkystės bendrovės užsakymus. Tarp jų buvo 1927 m. pastatytas sustiprinto korpuso garlaivis-keltas „Stadt Memel“, žiemos metu plaukiojęs iš Klaipėdos į Kuršių Neriją, 1928 m. – dviejų sraigtų keleivinis laivas „Kuršių marės“, talpinęs 1000 keleivių. 1933 m. statykla perdavė užbaigtą motorlaivį-keltą „Smiltynė“, 1936 m. – keleivinį laivą „Admiral“, 1937 m. – keltą „Nehrung“.[2]
Tarpukaryje augant naujų laivų paklausai, Klaipėdos statykloje imtasi plėtros. Įsigytas dokas, marių sąskaita praplėsta sausumos teritorija. Šioje vietoje iš atvežtinių metalo konstrukcijų apie 1939 m. buvo statomas elingas su slipo mechanizmais.
1938 m. gegužės 6 d. nuleistas didžiausias ir paskutinis laivų statykloje pastatytas laivas „Helgoland“, kurį varė turboelektrinė pavara (106 m ilgio, 2000 keleivių talpos, 2947 BRT tonažo). Priklausė Rytprūsių jūrinei tarnybai. Plaukiojo su poilsiautojais tarp Hamburgo ir Helgolando salos. Pokaryje Kukshafeno uoste kurį laiką veikė kaip elektrinė. 1946 m. laive kilo gaisras. Po metų laivas sutvarkytas, bet plaukiojo jis nebeilgai. 1948 m. laivas buvo pakrautas nepanaudoto cheminio ginklo kroviniu ir Sąjungininkų nurodymu nuskandintas Šiaurės jūroje.[2]
Per Antrąjį pasaulinį karą laivų statykla vykdė Vokietijos karo laivyno užsakymus, statė minų tralerius. 1939 m. Lindenau laivų statykloje dirbo 600, 1943 pabaigoje – 900 žmonių. 1942 m. stovėjo 3 dideli elingai, 2 plūduriuojantieji dokai (2600 ir 1600 t galios), 60 t keliamosios galios plaukiojantis kranas, kita įranga.[4]
Statyklos pastatai Kylyje
1944 m. pabaigoje artėjant Raudonajai Armijai, P. Lindenau pasirengė trauktis į vakarus. Nenorėdamas palikti kvalifikuotų statyklos darbuotojų, jis savo didžiausią plūduriuojantįjį doką, sveriantį 2600 t, suvirino ir parengė išplaukimui į jūrą. Į šį laivą paėmė darbuotojus su šeimomis, svarbiausius įrengimus, medžiagų atsargas, mažąjį doką. Vilkstinė buvo nuvilkta per Baltijos jūrą. Iš pradžių mažasis dokas nuplukdytas į Piliavą (dabar Baltijskas), o vėliau velkamas nuskandintas atviroje jūroje per lėktuvų antskrydį. [a]
Kitas didesnis atsidūrė Gotenhafene (Gdynėje, Lenkija), iš kur pergabentas į į Kylio įlanką.[6]
Iš karto po karo P. Lindenau su savo darbuotojais Kylyje ėmėsi kurti laivų statyklą. Iš pradžių buvo gaminamos įvairios mašinos, įrengimų dalys, o pirmieji nauji laivai vėl nuleisti tik 1952 m. Po savininko mirties 1955 m. įmonei pradėjo vadovauti jo vyriausias sūnus Haraldas Lindenau (1914–2007).
1945 m. Klaipėdoje Lindenau laivų statyklos vietoje buvo įkurta nauja laivų statybos ir remonto įmonė. Kai kurie senieji gamybiniai pastatai su įranga, sandėliai buvo išsaugoti, renovuoti, jiems suteikta valstybės apsauga.
Veikla Kylyje
Pirmasis Kylyje pastatytas laivas buvo nedidelis tanklaivis „Bindal“, 1953 m. perduotas Skandinavijos laivybos kompanijai. Vėliau, iki 1968 m., Vokietijos kariniam laivynui buvo statomi daugiausia krovininiai laivai, taip pat pastatyti keli tanklaiviai, du pagalbiniai laivai. 1968 ir 1969 m. Norvegijos laivybos kompanija papildė savo laivyną dviem vokiečių gamybos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaiviais, kurių kiekvienas buvo 1999 m. BRT keliamosios galios. Be krovininių laivų, švedams perduoti šeši ro-ro laivai, keli skystųjų produktų gabenimo tanklaiviai, nedideli balkeriai. Nuo 1980 m. gaminti maži keleiviniai laivai Baltijos jūrai ir Kylio fjordui. Pastačiusi Indijai laivą su gręžimo įranga, Kylio statykla nuleido į vandenį tiekimo laivą, kelis konteinerinius laivus, du SGD tanklaivius, visą eilę dvigubo korpuso skystų produktų tanklaivių.
2008 m. laivų statykloje dirbo kiek daugiau nei 350 darbuotojų. Kylis buvo žinomas dėl savo specializuotų tanklaivių, skirtų transportuoti chemijos, žalios ir perdirbtos naftos produktus, ir mokslo tiriamųjų laivų. Taip pat statykla remontavo laivus, turėjo du plūduriuojančiuosius dokus, kurių keliamoji galia siekė 25 000 t. Mažesnis iš jų buvo tas dokas, kuriuo P. Lindenau karo pabaigoje pasitraukė iš Klaipėdos.
Po „Sea-Reihe“ serijos tanklaivių, rinkos ekspertų laikytų pažangiais ir paklausiais, pastatytų Vokietijos „Tanker Shipping GmbH & Co. KG“ užsakymu, Lindenau nuleido į vandenį keletą vadinamosios „Seychelles-Reihe“ serijos tanklaivių, kuriuos užsakė kompanija „Seychelles Petroleum“.
Darbuotojų demonstracija prieš federalinės vyriausybės laivų statyklų politiką
Iki 2005 m. Lindenau statykla nuo veiklos Kylyje pradžios klientams visame pasaulyje pastatė daugiau nei 225 naujus laivus.
Bankrotas 2008 m.
2008 m. „Enercon“ kompanijai pastatytas rotorinis laivas „E-Ship“, varomas keturiomis turboburėmis. Dėl iškeltos įmonės nemokumo bylos Lindenau laivų statykloje nespėtą įrengti laivą užsakovas iš Kylio nuvilko užbaigimo darbams į statyklą „Cassens-Werft“ Emdene.[7]
„E-Ship“ korpusas plaukiojančiame doke
Lindenau laivų statykla Kylio apygardos teismui pateikė bankroto bylą dėl didelių likvidumo problemų, nepaisant užtektino užsakymų sąrašo. 2008 m. lapkričio mėn. pradžioje bankroto administratorius dar galėjo gauti trumpalaikę paskolą, kad būtų galima tęsti vykstančias naujas statybas.[8] 2011 m. balandžio mėn. pabaigoje užbaigtas statyti paskutinis naujas pakrančių tanklaivis „Ebba 2“. Pasak įmonės vadovybės, vėliau vykdyti darbai kol kas turėjo apsiriboti laivų remontu.[9] 2012 m. Lindenau atiteko konkurentei laivų statyklai Elsflėte netoli Brėmeno.[10] Dėl to dar 40 iš 80 darbuotojų turėjo būti atleisti.[11]
2013 m. „German Naval Yards Holdings“ perėmė laivų statyklą Kylyje kaip savo trečią filialą Vokietijoje, kur teikiamos laivų statyklų remonto ir pertvarkymo darbų paslaugos.[12] Šiuo tikslu pertvarkyta statyklos veikla, atsisakyta kai kurių įrengimų, uždarytas elingas, išmontuoti trys didieji kranai. 2019 m. sausio mėn. laivų statyklos veikla buvo sustabdyta dėl techninių ir ekonominių priežasčių.[13] Kiek vėliau tais pačiais metais laivų statykloje vėl atidaryta remonto ir priežiūros paslaugų įmonė.
1–asis plaukiojantis dokas nebuvo įtrauktas į laivų statyklos perėmimą 2012 m., todėl 85 m ilgio, 12,64 m pločio ir 3,4 m grimzlės objektas tapo bešeimininkiu. Iki 2008 m. bankroto jis tarnavo statyklos reikmėms. 2018 m. prie krantinės prišvartuoto rūdijančio doko būklė smarkiai pablogėjo, iškilo nuskendimo grėsmė. Iškviesti gelbėtojai turėjo išpumpuoti prakiurusį doko balastinį rezervuarą, stabilizuoti jo padėtį ant vandens. 2019 m. įmonės administracija jį galiausiai perkėlė į gretimą 2–ąjį doką apžiūrai ir pridavimui į metalo laužą.[14]
2023 m. „Werft EWD“ paskelbė apie Emdeno laivų statyklos perėmimą.[15]
Palikimas Klaipėdoje
Klaipėdos elingas
Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių kompleksas stovi Klaipėdos senamiestyje, Pilies g. 4. Kaip nacionalinės reikšmės technikos paveldas, jis nuo 2001 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[3] Pastatai daugiausia 1 ir 2 aukštų, lėkštais dvišlaičiais stogais su tūriniais švieslangiais, nutinkuotomis mūro sienomis, kai kur su fasado piliastrais, profiliuotais karnizais.
Saugomam kompleksui priklauso:
Korpusų dirbtuvė: pailgo laužyto plano, 1 ir 2 aukštų vientisoje erdvėje, padalintoje į dvi navas, išlikusios metalo profilių kolonos ir metalinės santvaros; iš technologinės įrangos vertingos pokraninės sijos ant kolonų, bėgiai telferių vežimėliams po santvaromis, flanšų žiedų štampavimo presas „Schiess“ (1918 m. gamybos).[16]
Technologinis tiltas: įrengtas bėginio krano darbui, atremtas į metalines atramas, panaudotos kniedytos šprengelinės santvaros, yra metaliniai išorės laiptai.[17]
Vamzdžių dirbtuvė ir kalvė: dviejų sublokuotų stačiakampių 1 aukšto korpusų pastatas su metalo profilių kolonomis, tiltiniais kranais ant metalo sijų, kiaurymių pramušimo presu, frikciniu sraigtiniu presu.[18]
Valčių ir jachtų dirbtuvė: pailgo stačiakampio plano, 1 aukšto pastatas su technologine įranga - juostiniu pjūklu „Kirchner“ (1878 m. gamybos).[19]
Elingas su slipu: nebaigtame statyti laivų elinge panaudotos plieninių vokiškų profilių „Gutehoffnungshutte“ atramos, kniedytos ir virintos santvaros, išlikę į vandenį nuleisti treji bėgiai, slipo mechanizmai, vežimėliai.[20]
2019-ieji uostamiestyje paminėti kaip Didžiojo elingo metai, pažymint laivų statyklos įsteigimo 100 metų jubiliejų. Ilgus dešimtmečius nenaudojamo objekto teritorija sutvarkyta ir pritaikyta išskirtiniams renginiams, koncertams, festivaliams.[21] Be kitų, elingo erdvė tapo scenovaizdžiu Richardo Vagnerio operai „Skrajojantis olandas“ (pagal to paties pavadinimo legendą).[22] Elingo kaimynystėje veikiančioje Vakarų Baltijos laivų statykloje 2019 m. atidarytas nedidelis muziejus, kuriame pristatoma miesto laivų statybos pramonės istorija.
.jpg)
