Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais. Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga – Lietuvos pedagogų organizacija, profesinė sąjunga, veikianti Vilniuje, J. Jasinskio g. 9-402.

1905 m. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvių mokytojų suvažiavimas, kuriame įsteigta Lietuvių mokytojų sąjunga. Pirmojo pasaulinio karo metais Voroneže veikė Liaudies mokytojų sąjunga, kuriai vadovavo Jonas Jablonskis. Idėja atkurti Lietuvos mokytojų profesinę sąjungą kilo Vilniuje 1918 m. gruodžio 28 d. – 1919 m. sausio 1 d. vykusiame mokytojų suvažiavime. 1919 m. gruodžio 27-30 d. Kaune vykusiame suvažiavime buvo priimti sąjungos įstatai ir išrinkta 5 asmenų centro valdyba: Stasys Brašiškis, Jurgis Gūžys, Augustinas Jakučionis, J. Statkevičius, Matas Šalčius. Aukščiausia valdymo institucija buvo kasmet šaukiamas visuotinis narių susirinkimas.

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga reikalavo įvesti visuotinį mokymą, kėlė pedagogines problemas, gynė mokytojų teises, siekė demokratiniais pagrindais tvarkomos mokyklos, kelti mokslo lygį, geresnių pedagoginio darbo ir ekonominių sąlygų mokytojams. Trūkstant mokykloms vadovėlių ir mokymo medžiagos 1920 m. Kaune įsteigė knygyną, kuris 1921 m. pertvarkytas į kultūros kooperatyvą „Spaudos fondas“, veikė iki 1937 m. 1922 m. Kaune įsteigė suaugusiųjų gimnaziją, kuri 1926 m. gavo valstybinės mokyklos teises, veikė iki 1940 m. 1923 m. Kėdainiuose įsteigė mokytojų seminariją, veikusią iki 1927 m. Prisidėjo prie Marijampolės realinės gimnazijos išlaikymo, padėjo susikurti Lietuvos švietimo Vinco Kudirkos draugijai, kuri rengė kursus ir įkūrė V. Kudirkos liaudies universitetą. Dalyvavo Lietuvos kultūros sąjungos ir Kultūros fondo suaugusiesiems šviesti veikloje, kultūros suvažiavimuose. Nuo 1921 m. rengdavo vasaros mokytojų kursus, 1924 m. rugpjūčio 21 d. surengė Lietuvos mokytojų I suvažiavimą.

Bendradarbiavo su kitomis profesinėmis sąjungomis, nuo 1922 m. dalyvavo Baltijos šalių mokytojų profesinių sąjungų suvažiavimuose, kurie buvo rengiami kas 2 metai. Priklausė Tarptautinei mokytojų sąjungų federacijai (centras Paryžiuje), siųsdavo atstovus į tarptautinius mokytojų suvažiavimus. Nuo 1920 m. leido žurnalus „Beraštis“ (1919–1920 m. jį leido Suvalkijos mokytojų sąjunga) bei „Mokykla ir gyvenimas“.

1933 m. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga suskilo. Grupė narių (Jurgis Ambraška, Juozas Geniušas, Kazys Klimavičius, Jonas Laužikas, Antanas Purėnas, Vincas Ruzgas, Juozas Žiugžda ir kt.) atsiskyrė ir įkūrė pedagogų draugiją „Naujoji mokykla“, kuri veikė iki 1937 m., pradėjo leisti žurnalą „Mokykla ir visuomenė“. 1937 m. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga pertvarkyta ir pavadinta Lietuvos mokytojų profesine draugija. 1940 m. TSRS okupavus Lietuvą jos veikla nutrūko, kartu su kitomis organizacijomis ji įtraukta į Švietimo ir meno darbuotojų sąjungą. Atkurta 1990 m. lapkričio 27 d. Vilniuje vykusiame suvažiavime.

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) vienija mokytojus, kitus švietimo įstaigų pedagogus, gina jų darbo, socialinius ir ekonominius interesus, skatina narių profesinę ir kūrybinę veiklą, siekia sukurti humanistinę ir demokratinę ugdymo sistemą.

LMPS turi skyrių visoje Lietuvoje. Aukščiausia valdymo institucija – suvažiavimas, šaukiamas kas 3 metai. Suvažiavimas renka organizacijos pirmininką, tvirtina įstatus, programą. Tarp suvažiavimų Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos veiklai vadovauja Koordinacinė taryba, kuri organizacijos pirmininko teikimu tvirtina valdybą. Valdybai vadovauja LMPS pirmininkas.

LMPS nuo 1993 m. yra pasaulinės mokytojų organizacijos Tarptautinis švietimas (Education International, EI) narė. Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, LMPS tapo Europos profesinių sąjungų švietimo komiteto (ETUCE) nare. Nuo 2005 m. balandžio 1 d. priklauso Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK). Kartu su LPSK LMPS priklauso Europos profesinių sąjungų konfederacijai (ETUC) ir Pasaulinei profesinių sąjungų organizacijai (ICFTU).

Nuo 2008 m. LMPS yra Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinių sąjungų centro (LŠSDPSC) nare.

• Juozas Uzdila – 1990-1992 m.;
• Romualda Hofertienė – 1992-2000 m.;
• Dalia Gricienė – 2000-2007 m.;
• Jūratė Voloskevičienė – nuo 2007 m.

• Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga Archyvuota kopija 2009-08-31 iš Wayback Machine projekto..