Marijampolės realinė gimnazija

54°33′34″š. pl. 23°21′04″r. ilg. / 54.559553°š. pl. 23.35114°r. ilg. / 54.559553; 23.35114

Marijampolės realinė gimnazija
[[Vaizdas:|Marijampolės realinė gimnazija herbas|center|100px]]
[[Vaizdas:|Marijampolės realinė gimnazija|250px]]
{{{antraštė}}}
Adresas Kauno g. 14, Marijampolė
Direktorius(-ė)
Mokinių skaičius
Įkūrimo data 1918 m.
Uždarymo data 1925 m.
Išleista laidų
Pedagogų skaičius

Marijampolės realinė gimnazija – buvusi gimnazija, 1918–1925 m. veikusi Marijampolėje. Garsėjo liberaliomis mokytojų ir gimnazistų politinėmis pažiūromis, laisvamanybės principais.[1]

Istorija

1918 m. realinę gimnaziją įsteigė ir joje mokytojavo teisininkas, visuomenės veikėjas Andrius Bulota. Jis per I pasaulinį karą buvo pasitraukęs į Rusiją, kur Petrograde reiškėsi politinėje veikloje (Steigiamojo susirinkimo deputatas). Grįžęs į Lietuvą, Marijampolėje vertėsi advokato praktika.[2] 1919–1923 m. gimnazijos direktoriumi dirbo pedagogas, spaudos darbuotojas Jonas Valaitis.[3]

Iki 1923 m. ji vadinosi Marijampolės realė gimnazija. 1918 m. lapkričio 30 d. naujos mokymo įstaigos steigiamasis komitetas, sudarytas iš 14 mieste gyvenusių inteligentų, žydų verslininkų, būsimų mokyklos mokytojų, pareiškė, kad įkuria „realę gimnaziją, kurios tikslas yra platinti realį apšvietimą (pritaikomų gyvenimui dalykų mokslą Marijampolės paviete ir Lietuvoje)“.[1]

Ši gimnazija išsiskyrė pasaulietiškumu, siekė mažesnės dvasininkijos įtakos, autoritarizmo. Gimnazijos valdyme dalyvavo ne tik mokytojai, mokinių tėvai, bet ir patys mokiniai. Čia nebuvo dėstoma katalikų tikyba, mokėsi laisvamanių vaikai, dirbo laisvamaniai mokytojai, kurių nepageidavo kitos mokyklos. Dėl to buvo konfliktuojama su Seinų vyskupija ir nemaža visuomenės dalimi.[1]

Gimnazijoje mokėsi ir ją baigė daug gerbiamų, šaliai nusipelniusių žmonių, tačiau įstaigoje buvo ir Lietuvos valdžios kritikų bei atvirų jos priešų. Dėl gimnazijoje buvusios liberalios atmosferos, joje legaliai ir nelegaliai veikė bolševikinės ir panašios kuopelės, kurios turėjo pasekėjų ir tarp gimnazistų, ir tarp mokytojų. Paminėtini į SSRS pabėgę Stasys Matulaitis (1866–1956) ir Bronius Pranskus (1902–1964), marksistas Pijus Glovackas (1902–1941), su Leninu susitikinėjęs Petras Bliūdžius (1887–1946), komunistinės literatūros platintojas Jonas Runkevičius (1902–1966), komjaunimo aktyvistas Karolis Petrika (1906–1941), poetas-revoliucionierius Liudvikas Žaldaris (1900–1938) ir kt.[1] Lietuvos valdžia dėl ideologinių priežasčių gimnaziją uždarė.

Gimnazijos pastatas

Gimnazijai priklausęs pastatas Marijampolėje (dab. Kauno g. 14) iškilo XIX a. antrojoje pusėje.[4] XIX a. pabaigoje tuometinis savininkas gydytojas Tomas Smolskis gavo leidimą pristatyti prie jo priestatą. XX a. pradžioje namas priklausė pirkliui A. Bialoblockiui. 1906-1914 m. jame buvo įsikūrusi Ksenijos Breverniūtės mergaičių gimnazija. 1918–1925 m. ten veikė Marijampolės realinė gimnazija.[5] Sovietmečiu, iki 1970 m., pastate veikė kino teatras „Taika“. Po jo rekonstrukcijos įkurti Kapsuko pionierių namai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę pastate įsikūrė „Moksleivių kūrybos namai". Galiausiai buvusios realinės gimnazijos pastatai buvo privatizuoti ir apleisti.[5]

Mokytojai

Mokiniai

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Rimvydas Urbonavičius. Realinė gimnazija: keliai ir klystkeliai
  2. ↑ Andrius Bulota. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  3. ↑ Asmenybės, gimę Vilkaviškio krašte. Valaitis Jonas etnografijavilkaviskis.lt
  4. ↑ Kauno apskrities viešoji biblioteka. Išnykę ir pasikeitę: pastatų istorijos. Marijampolė. Realinė gimnazija
  5. ↑ 5,0 5,1 Marijampolė. Realinė gimnazija kvb.lt