Nors sistema nusistovėjusi, bet smulkūs pakeitimai tvirtinami prieš kiekvieną naują sezoną.
Sistema susideda iš dviejų dalių – reguliariojo sezono ir atkrintamųjų varžybų. Iki 2004/2005 m. sezono lygoje buvo 3 legionierių limitas (legionieriais laikyti visi užsieniečiai). Nuo 2004 / 2005 m. iki 2006 / 2007 m. sezono lygoje taikytas 4 legionierių limitas, ir legionieriais jau nelaikyti žaidėjai, turėję Latvijos arba Estijos pilietybes. Nuo 2006 / 2007 m. sezono lygos klubai rungtynėms turi registruoti ne mažiau kaip 7 Lietuvos piliečius ir ne daugiau kaip 5 užsieniečius, kuriems netaikomi pilietybės ar tautybės apribojimai.
2010/2011 m. LKL valdybos nariai patvirtino nuostatus, pagal kuriuos 2010–2011 metų sezone paskutiniąją vietą užėmusi komanda automatiškai iškrenta į žemesniąją lygą Nacionalinę krepšinio lygą, o 12 vietą užėmusi ekipa dalyvauja pereinamosios serijos varžybose su NKL čempionu, jei NKL čempionas turi lygos nuostatus atitinkančią areną. 2011 / 2012 m. nutarta, kad paskutinę, t. y. 12 vietą užėmusi ekipą varžosi su NKL čempionu pereinamosiose varžybose. Nuo 2012 / 2013 m. sezono įsigaliojo taisyklė, kad paskutinę vietą lygos reguliariajame sezone užėmusią komandą sekančiame pirmenybių sezone automatiškai keičia NKL čempionas.
Dar 2010 m. LKL valdybos nariai taip pat patvirtino tolimesnę lygos strategiją, pagal kurią LKL klubai, turintys problemines arenas, po dvejų metų turės žaisti visus LKL reikalavimus atitinkančiose arenose arba gali netekti galimybės dalyvauti LKL čempionate. LKL valdybos nariai taip pat nusprendė, jog LKL klubai nuo šio sezono privalės turėti aiškią savo struktūrą ir tam tikras būtinas pareigybes – vyriausiojo trenerio, trenerio asistento, fizinio rengimo trenerio, daktaro, direktoriaus, vadybininko ir atstovo spaudai. Jei visi šie išvardinti reikalavimai dėl arenų ir klubo struktūros nebūtų vykdomi, LKL valdyba gali įspėti klubą, o situacijai nesikeičiant, pašalinti jį iš LKL čempionato.
Reguliarusis sezonas
2024-2025 m. reguliarusis sezonas vyksta 4 ratų sistema, visoms 10 komandų vieną prieš kitą sužaidžiant keturis sykius (du kart namie, du kart išvykoje). Iš viso kiekvienas klubas sužaidžia po 36 rungtynes. Į kitą etapą išeina 8 stipriausios komandos.
Atkrintamosios varžybos
Atkrintamosios prasideda ketvirtfinalio etapu, kuriame 8 stipriausios komandos žaidžia seriją iki dvejų pergalių. Į pusfinalį išeina keturios ketvirtfinalio serijas laimėjusios komandos. Pusfinalyje komandos žaidžia iki trijų pergalių, serijų laimėtojai patenka i didįjį finalą (dėl pirmos vietos), o pralaimėtojai žaidžia mažajame finale (dėl trečios vietos). Kaip ir pusfinaliai, abu finalai žaidžiami iki trijų pergalių.
Dabartiniai LKL klubai
2024-2025 m. Betsafe-LKL sezone rungtyniauja 10 klubų iš Lietuvos.
1995 / 1996 m. sezone prisijungė LKAL čempionai – iš Vilniaus į Alytų persikėlę Alytaus „Savy“ krepšininkai. Dėl finansinių problemų iš LKL pasitraukė Kauno „NECA“ ir Kauno „Lavera“.
1996 / 1997 m. sezone Alytaus „Savy“ pakeitė ekipos pavadinimą į Alytaus „Alita-Savy“.
1999 / 2000 m. sezone dėl finansinių problemų čempionate nestartavo ir į LKAL persikėlė Šilutės „Šilutė“.
2001 / 2002 m. sezone prie čempionato prisijungė LKAL čempionai Mažeikių „Nafta“, pereinamosiose varžybose įveikę silpniausią praėjusio sezono klubą – Marijampolės „Suvalkiją“.
2008 / 2009 m. į lygą buvo priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – NKL nugalėtojas Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“[2], vėliau pervadinta į Kauno „Kaunas Triobet“.
2009 / 2010 m. sezone lygoje rungtyniavo didžiausias klubų skaičius istorijoje – 13. Prieš 2009–2010 m. sezoną Kauno „Kaunas Triobet“ susijungė su Kauno „Aisčiais“[3]. Į lygą komerciniu principu buvo priimti Utenos „Juventus“[4] ir Vilniaus „Perlas“, o Prienų „Rūdupis“ į LKL pateko kaip NKL čempionas[5].
2010 / 2011 m. į LKL pateko NKL praėjusio sezono čempionas Palangos „Naglis-Adakris“, dėl vietos LKL atsisakius kovoti paskutine pripažintai Kauno „Kaunas Triobet“, kuri paskutinį sezoną buvo suspendavusi savo veiklą[6] ir dalyvavo tik viename LKL sezone. Iš lygos dėl finansinių sunkumų buvo pašalintas Marijampolės „Sūduvos“ klubas[7].
2012 / 2013 m. teisę žaisti lygoje iš Kauno „Baltų“ įsigijo Kauno „LKKA-Atletas“, kuris prieš sezoną pakeitė pavadinimą ir tapo „LKKA-Baltais“. Kėdainių „Triobet“ susigrąžino senąjį – Kėdainių „Nevėžio“ pavadinimą. Prienų „Rūdupis“ taip pat susigrąžino senąjį pavadinimą bei nuo šiol vadinasi Prienų „Prienais“.
2013 / 2014 m. teisę žaisti lygoje iš Palangos „Palanga“ klubo įsigijo Kauno „Atletas“, kuris prieš sezoną grįžo prie senojo – „Atleto“ – pavadinimo. Tuo tarpu savo licenciją Kauno „LSU-Atletas“ pardavė LKL debiutuosiančiai Alytaus „Dzūkija“ ekipai. Palangos „Palanga“ liko be LKL licencijos ir nuo šiol rungtyniaus NKL pirmenybėse. Prienų „TonyBet“ ekipą pradėjo remti lažybų bendrovė TonyBet, pagal kurią prieniškiai pavadino ir savo klubą. Tuo tarpu Vilniaus „Sakalai“ dėl finansinių sunkumų buvo suspenduoti ir šiame LKL sezone nestartavo.
2014 / 2015 m. sezone teisės rungtyniauti LKL pirmenybėse (su iš Palangos „Palanga“ krepšinio klubo įsigyta licencija) nebetuturėjo Kauno „LSU-Atletas“, kuris praeitame sezone užėmė paskutinę vietą. Kauno klubą lygoje pakeitė NKL čempionai – Mažeikių „Mažeikiai“. Prieš sezoną LKL licencija taip pat buvo panaikinta Vilniaus „Sakalų“ komandai, kuri per metus nepadengė savo įsiskolinimų. Prieš sezono pradžią Prienų ekipą nustojo remti lažybų bendrovė TonyBet ir klubas susigrąžino Prienų „Prienai“ pavadinimą.
2015 / 2016 m. sezone nuspręsta, kad LKL varžysis 10 ekipų, paskutinę vietą praeitame sezone užėmę Mažeikių „Mažeikiai“ iškrito į NKL, o šios lygos nugalėtojai – Klaipėdos „Nafta-Uni-Akvaservis“ klubas – nutarė tapti Klaipėdos „Neptūno“ dubleriais ir toliau rungtyniauti NKL. Prienų „Prienai“ prieš prasidedant sezonui rado naujo rėmėją ir tapo Prienų-Birštono „Vytautu“.
2021 / 2022 m. nutarta, kad lygoje varžysis 11 ekipų, t. y. paskutinę vietą praėjusiame sezone užėmusi ekipa lieka lygoje, o taip pat į lygą priimtas praėjusio sezono antrosios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos – NKL nugalėtojas Jonavos „CBet“. Prienų „CBet“ rado naujo rėmėją ir tapo Prienų „Labas GAS“.
2023 / 2024 m. sezone sportiniu principu prisijungė Mažeikių „M Basket-Delamode“ klubas ir iškrito Prienų „Labas GAS“ (vėliau paskelbtas bankrotas). Sezono metu bankrotą taip pat paskelbė „Gargždai“. „Wolves“ persikelė iš Alytaus į Vilnių ir sezono metu radę pagrindinį remėją pakeitė pavadinimą į „Wolves Twinsbet“.
Paryškintos šiuo metu lygoje žaidžiančios komandos
Kauno „Žalgirio“ dominavimas (1993–1999 m.)
Lietuvos krepšinio lyga įkurta 1993 m. ir nuo tada jos sezonai vyksta kiekvienais metais be pertraukų. Pirmus 6 sezonus (1993–1999 m.) LKL dominavo Kauno „Žalgiris“. Komandos dominavimas baigėsi po pergalių Europos Taurės ir Eurolygos varžybose – jau kitą sezoną (1999–2000 m.) LKL triumfavo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Viso šio laikotarpio metu vienintelį kartą kitas klubas buvo priartėjęs prie čempionų titulo. Taip atsitiko 1995–1996 m. sezone, kai Kauno „Atletas“ laimėjo pirmąsias dvejas finalo serijos rungtynes ir iki čempionų titulo pritrūko vienos pergalės.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ įsitraukimas į kovą (1999-2010 m.)
1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ sustiprėjo pakankamai, kad galėtų kovoti su Kauno „Žalgiriu“. Tad nuo 1999–2000 m. sezono LKL nugalėtojai keitėsi kasmet, kol 2003–2004 m. ir 2004–2005 m. „Žalgiris“ laimėjo finalo serijas rezultatu 4:0. 2005–2006 m. sezoną čempionais tapo vilniečiai, finalo serijoje nugalėję kauniečius 4:0. 2006–2007 m. ir 2007–2008 m. čempionų žiedus iškovojo „Žalgirio“ krepšininkai, finalo serijas laimėję 4:2 ir 4:1. 2008–2009 m. čempionės vardą susigrąžino „Lietuvos ryto“ komanda rezultatu 4:1, kurį išsaugojo ir 2009–2010 m. sezone nugalėjęs serijoje 4:3.
Antrasis Kauno „Žalgirio“ dominavimas (2010-2021 m.)
2010–2011 m. čempionės vardą iš „Lietuvos ryto“ susigrąžino „Žalgirio“ komanda finalo serijoje rezultatu 4:1 įveikusi varžovus iš Vilniaus. Nuo tada „Žalgiris“ niekam neužleidžia LKL čempionės sosto. Nors dabar beveik kas antrą sezoną keičiasi kauniečių varžovas superfinalo serijoje, tačiau kauniečiai jas laimi arba sausai, arba pralaimėdami 1-2 rungtynes (paskutinį kartą daugiau nei vieną kartą LKL finale kauniečiai pralaimėjo 2013–2014 m., kai Klaipėdos „Neptūnas“ „Žalgirį“ buvo įveikęs du kartus, bet pralaimėjo seriją 2:4).
Vilniaus „Ryto“ sugrįžimas (nuo 2021 m.)
2021–2022 m. sezone Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą istorijoje varžėsi tik dėl trečios vietos, o čempionų titulą iškovojo Vilniaus „Ryto“ komanda, finale įveikusi Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą.
2022–2023 m. sezone „Žalgiris“ po nesėkmingo praeito sezono Eurolygoje, 30-tajame LKL sezone laimėjo 24-tąjį titulą (serijoje su Vilniaus "Rytu 3:2) vienose iš labiausiai įtemptų ir daugiausiai dėmesio iš abiejų sirgalių pusės susilaukusių „Betsafe“ LKL finalo serijų.
2023–2024 m. sezone Kauno „Žalgiris“ serijoje su Vilniaus „Rytu“ nusileido „Rytui“ serijoje (3:1), kurią „Rytas“ laimėjo po 14 metų pertraukos žaisdamas su Kauno „Žalgirio“ klubu ir kėlė taurę 7-tąjį kartą.[12]
Anykščių KKSC-„Elmis“ | Jonavos SC | Kaišiadorių „Savingė“ | Lietuvos sporto universitetas | Marijampolės SC | Širvintų „Širvintos-UHB Group“ | Švenčionėlių „Rida“ Trakų KK „Trakai“ | Utenos „Dauniškio prekyba-Juventus“ | Ukmergės „SC Jusema“ | Varėnos „Akademija Glassbee“ | Vilniaus krepšinio mokykla | Vilniaus r. krepšinio klubas
B grupė
Gargždų „Gargždai-SC“ | Kauno technologijos universitetas | Kauno r. „Tornado KM-Tauras“ | Klaipėdos universitetas | Klaipėdos „VKKM-Neptūnas“ | LKSK-Gijos Klinikos | Pakruojo „SC-Lygumų ŽŪB“ Palangos SC | Panevėžio „RSSG“ | Radviliškio „Radviliškis“ | Skuodo „KKSC-Kuršasta“ | Šiaulių KA „Saulė-ŠSG“ | Vytauto Didžiojo universitetas-2