Liepalotai (Ščerbakovas)

Liepalotai
rus. Щербаково
vok. Lepalothen, Siebenkirchberg
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nemano rajonas
Altitudė 35 m
Pašto kodas 238725
Tel. kodas +7 40162

Ščerbakovas (liet. Liepalotai, vok. Lepalothen, nuo 1938 m. birželio 6 d. Siebenkirchberg, 19451946 m. rus. Лепалотен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Щербаково) – buvusi gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, 19 km į pietvakarius nuo Ragainės, nuo 2008 m. birželio 30 d. Žilino kaimo gyvenvietės teritorija.[1][2]

Istorija

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (19221945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimas, kaimo bendruomenė, nuo 1935 m. balandžio 1 d. savivaldybė, priklausė Būdviečių parapijai.[4] 19462008 m. Žilino apylinkės teritorija, 1993 m. prijungta prie Bobrų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181922 m. Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
19221945 m. Tilžės-Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19462008 m. Žilino apylinkė
Nemano rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Žilino kaimo gyvenvietė
Nemano municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[5] 1933 m.[6] 1939 m.
107 105 99 92

Šaltiniai

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Liepalotai GenWiki[neveikianti nuoroda]
  5. Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
  6. Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (17)

Nuorodos

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.