Libanijas (gr. Λιβάνιος, Libanios, lot. Libanius, apie 314 m. Antiochija – 393 m. Antiochija) – graikų retorius, sofistas.
Biografija
Mokėsi Atėnuose pas Zenovijų, Diofantą. savo mokyklą įkūrė Konstantinopolyje, bet dėl intrigų 344 m. turėjo persikelti į Nikomediją. Dėstė Nikėjoje, nuo 354 m. Antiochijoje.
Išliko apie 60 kalbų įvairiomis temomis – autobiografiniai dalykai, filosofiniai samprotavimai, politikos klausimai, Antiochijos ir kitų vietovių šlovinimas, kai kurios susijusios su imperatoriais Julijonu Apostata, Teodosijumi I Didžiuoju, Konstantinu I.
Veikale „Pratybos“ pateiktos mokomosios kalbos mitologijos ir antikos istorijos temomis, veikale „Pratimai – mitai, chrijos“ (užduotą temą nagrinėjančios kalbos), gnomos, tezės, palyginimai, medžiaga peikimo ir šlovinimo kalboms. Išliko jam priskiriamas laiškų rašymo vadovas ir apie 1500 laiškų, iš jų daug klaidingai priskiriama Libanijui.
Sekė Elijaus Aristido kalba ir stiliumi, mokėsi iš Demosteno, Isokrato, Platono ir Tukidido. [1]
Šaltiniai
