Levaniškių akmuo, arba Geležinė boba – mitologinis akmuo, esantis Molėtų rajone, Čiulėnų seniūnijoje, Levaniškių kaime, 0,6 km į rytus nuo kelio 2805 Stacijava–Skudutiškis–Kaniūkai . Stambus riedulys slūgso miškelyje, prie vadinamojo Kačergoraisčio vakarinio pakraščio. Prie objekto išlikęs informacinio ženklo betoninis stovas. Akmuo iš dalies suskaldytas, smarkiai apkerpėjęs, apsamanojęs, supamas vešlių brūzgynų, sunkiai pasiekiamas (nėra tako).
Levaniškių akmuo nuo 1992 m. yra regioninės reikšmės mitologinis paminklas (unik. kodas 5358).[1]
Duomenys
Natūralus riedulys yra rausvas stambiagrūdis granitas, perskeltas į tris dalis, didžioji dalis 2,6 m ilgio rytų vakarų kryptimi ir 2,6 m pločio rytiniame gale, bei 1,6 m pločio vakariniame gale, iki 1,1 m aukščio, mažesnioji akmens dalis 1,1x1 m dydžio ir iki 0,9 m aukščio, trečioji – išvežta statyboms. Didesniojo akmens vakariniame šone yra du vienas kitam statmeni grioveliai. Tai akmens skaldymo žymės, vienas jų 90 cm ilgio, kitas – 135 cm ilgio, griovelių plotis 4-6 cm.
Akmuo iki skaldant buvo apie 5,7 m ilgio šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, iki 2,25 m pločio, 1,1 m aukščio. Maždaug už 40 m į šiaurės vakarus nuo akmens, ant kalvelės, yra 26 stambokų akmenų pusratis.
Padavimai
Pirmą kartą akmenį norėta suskaldyti statant Molėtų bažnyčią, vėliau - mėginant dirbti girnas.
Padavimai įvairūs: pasak vienų, tai esanti suakmenėjusi moteris, vadinama Geležine boba, kiti aiškiai nebenurodo, jog akmeniu pavirto boba: „senų senovėje buvo tokia boba su geležine kačerga ir ji vaikščiojusi ir žmones mušusi su kačerga. Paskiau, sako, ji palindus žemėsna. Tas akmuo panašus į bobą (...)“. Likusieji variantai kalba, jog po akmeniu „sėdinti boba, kuri geležimi pavirtusi“, be to, ja kaimo žmonės baugindavo vaikus, buvo tikima, jog vėlai vakare ta boba mažus vaikus gaudanti ir nešanti po akmeniu. Raistą, prie kurio guli geležinė boba, žmonės pavadino Kačergoraisčiu.
Šaltiniai
- ↑ „Akmuo“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-05-23.
Nuorodos
