Levaniškiai (Anykščiai)

Levaniškiai
{{#if:275px
Levaniškiai iš vakarų
Levaniškiai
Levaniškiai
55°31′52″š. pl. 24°41′35″r. ilg. / 55.531°š. pl. 24.693°r. ilg. / 55.531; 24.693 (Levaniškiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Traupio seniūnija
Gyventojų (2021) 234
Vikiteka Levaniškiai (Anykščiai)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Levãniškiai
Kilmininkas: Levãniškių
Naudininkas: Levãniškiams
Galininkas: Levãniškius
Įnagininkas: Levãniškiais
Vietininkas: Levãniškiuose

Levaniškiai (arba Levaniškis) – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, 6 km į pietryčius nuo Raguvos, prie kelio  174  Ukmergė–Raguva–Nevėžis  ir atšakos į Taujėnus. Seniūnaitijos centras. Yra Pauliaus Glemžos parkas, parduotuvė, partizanų kapai. Per kaimą teka Nevėžis. Netoli kaimo stūkso Levaniškių piliakalnis.

Istorija

1,5 km į šiaurės rytus nuo kaimo stūkso Piliakalnio kaimo arba Levaniškių piliakalnis. Senieji Levaniškiai žinomi nuo XIX a. pradžios. Šiame kaime 1863 m. Zigmo Sierakausko sukilėlių rinktinės batalionas, vadovaujamas Dominyko Felicijono Maleckio (1841–1863 m.), kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniu, mūšį pralaimėjo, žuvo 7 sukilėliai, o bataliono vadas suimtas ir 1863 m. gruodį Ukmergėje pakartas. 1923 m. Senųjų Levaniškių kaime buvo 34 sodybos, 186 gyventojai. 1931 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 363,88 ha žemės, buvo apie 40 sodybų.

Stogastulpis kaimo centre

Naujieji Levaniškiai kūrėsi XIX a. pabaigoje buvusio dvaro vietoje, kai 1891 m. dvaro žemė parduota valstiečiams. 1923 m. Naujųjų Levaniškių kaime buvo 29 sodybos ir 169 gyventojai. 1931 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 600,38 ha žemės. Kaime veikė grietinės nugriebimo punktas, parduotuvė. 1949 m. Senieji ir Naujieji Levaniškiai įjungti į Levaniškio kolūkį, kuris veikė iki 1991 m., kolūkio centrinė gyvenvietė.[2]

1919 m. Senuosiuose Levaniškiuose įkurta Levaniškių pradžios mokykla, kuri iki 1940 m. dirbo nuomojamose patalpose. 1939–1940 m. mokykloje veikė I–IV skyriai, kuriuose mokėsi 78 vaikai, mokytoju dirbo Kajetonas Juzėnas. Iki 1953 m. ji veikė kaip pradžios mokykla, vėliau septynmetė ir aštuonmetė, nuo 1969 m. – vėl tik pradžios mokykla, Traupio pagrindinės mokyklos Levaniškių pradinio ugdymo skyrius, 2009 m. uždarytas ir jis.

1968–1974 m. Levaniškių kaimo pietinėje dalyje, Nevėžio dešiniojoje pakrantėje, pasodintas parkas, užimantis apie 6 ha plotą. Jį sodino ir prižiūrėjo pedagogas ir gamtininkas Paulius Glemža (1921–2002 m.). Parke auga ąžuolai, liepos ir kitų vietinių rūšių medžiai ir krūmai, taip pat retesni medžiai: balzaminis kėnis, serbinė eglė, glaustašakis skroblas, Mako ieva, pilkasis riešutmedis, berlyninė tuopa – iš viso 65 rūšys. 2004 m. Leveniškių parkas buvo įamžintas atidengiant medžio drožėjo Arūno Šafrono stogastulpį su užrašu „Pauliaus Glemžos parkas“.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1944–1950 m. Raguvos valsčius Panevėžio apskritis
1950–1959 m. Levaniškių apylinkės centras Troškūnų rajonas
1959–1963 m. Anykščių rajonas
1963–1995 m. Traupio apylinkė
1995– Traupio seniūnija Anykščių rajono savivaldybė


Šiaurinės kaimo sodybos

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1985 m.[9]
170 355 302 300 392 386
1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] - -
414 368 331 234 - -

Šaltiniai

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Levaniškiai (Anykščiai). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 49 psl.
  3. ↑ „Traupio kultūrinės vertybės ir lankytinos vietos“. traupis.lt. 2011-02-12. Suarchyvuotas originalas 2016-03-29. Nuoroda tikrinta 2016-04-15.
  4. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. ↑ Levaniškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 332 psl.
  7. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. ↑ Levaniškiai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 521-522
  10. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.