1,5 km į šiaurės rytus nuo kaimo stūkso Piliakalnio kaimo arba Levaniškių piliakalnis. Senieji Levaniškiai žinomi nuo XIX a. pradžios. Šiame kaime 1863 m. Zigmo Sierakausko sukilėlių rinktinės batalionas, vadovaujamas Dominyko Felicijono Maleckio (1841–1863 m.), kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniu, mūšį pralaimėjo, žuvo 7 sukilėliai, o bataliono vadas suimtas ir 1863 m. gruodį Ukmergėje pakartas. 1923 m. Senųjų Levaniškių kaime buvo 34 sodybos, 186 gyventojai. 1931 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 363,88 ha žemės, buvo apie 40 sodybų.
Naujieji Levaniškiai kūrėsi XIX a. pabaigoje buvusio dvaro vietoje, kai 1891 m. dvaro žemė parduota valstiečiams. 1923 m. Naujųjų Levaniškių kaime buvo 29 sodybos ir 169 gyventojai. 1931 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 600,38 ha žemės. Kaime veikė grietinės nugriebimo punktas, parduotuvė. 1949 m. Senieji ir Naujieji Levaniškiai įjungti į Levaniškio kolūkį, kuris veikė iki 1991 m., kolūkio centrinė gyvenvietė.[2]
1919 m. Senuosiuose Levaniškiuose įkurta Levaniškių pradžios mokykla, kuri iki 1940 m. dirbo nuomojamose patalpose. 1939–1940 m. mokykloje veikė I–IV skyriai, kuriuose mokėsi 78 vaikai, mokytoju dirbo Kajetonas Juzėnas. Iki 1953 m. ji veikė kaip pradžios mokykla, vėliau septynmetė ir aštuonmetė, nuo 1969 m. – vėl tik pradžios mokykla, Traupio pagrindinės mokyklos Levaniškių pradinio ugdymo skyrius, 2009 m. uždarytas ir jis.
↑Levaniškiai (Anykščiai). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 49 psl.