Leonas Petravičius (1940 m. spalio 22 d. – 2014 m. spalio 19 d.) – Lietuvos vertėjas, kalbininkas germanistas.

1958 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą. 1958–1963 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą. Baigęs universitetą, pradėjo dirbti Vokiečių filologijos katedros dėstytoju. 1972 m. Leningrado A. Gerceno pedagoginiame institute apgynė daktaro disertaciją. 1981–1986 m. – Vokiečių filologijos katedros vedėjas.^[1] Universitete dirbo iki 2003 m.^[2]

Leonas Petravičius yra paskelbęs publikacijų vokiečių kalbos gramatikos bei vertimo teorijos ir istorijos klausimais. Vertė iš vokiečių, danų, norvegų, švedų kalbų.^[3]

Svarbiausi vertimai:

• F. Dürrenmatt. Teisėjas ir budelis. Avarija (1966 m.)
• T. Vesaas. Didysis žaidimas (1973 m.)
• S. Hoel. Užburtas ratas (1975 m.)
• H. Bang. Prie kelio. Tinė (1978 m.)
• A. L. Kielland Garmanas ir Voršė, Elsė (1980 m.)
• J. Borgen. Tamsieji šaltiniai (1986 m.)
• F. V. Reiterer. Dievo teisynas ir gyvenimas (1997 m.)
• W. Heinesen. Geroji viltis (1999 m.)
• Novalis. Heinrichas fon Ofterdingenas; J. von Eichendorff. Marmuro statula; E. T. A. Hoffmann. Majorata (rinkinyje Vokiečių romantikų proza, 2004 m.)
• J. W. Goethe. Sielų giminystė (2007 m.)
• F. Werfel. Keturiasdešimt MUSA DAGO dienų (2014 m.)

Pagal L. Petravičiaus verstas H. Ibseno ir A. Strindbergo dramas Kauno, Panevėžio ir Vilniaus teatruose pastatyti spektakliai.

• Metų vertėjo krėslas (2005 m.)