Lèžaiskas[1] (lenk.Leżajsk) – miestasLenkijos pietryčiuose, į šiaurės rytus nuo Žešuvo, Pakarpatės vaivadija, įsikūręs prie Sano intako Jagodos upės. Ležaisko apskrities centras. 14 172 gyventojų (2009 m.). Išlėtota maisto (alus, tabakas, vaisių ir daržovių perdirbimas) pramonė, mašinų, plieno konstrukcijų, plastikų, baldų gamyba. Išlikę dailieji amatai. Turizmo centras: katalikų ir chasidų piligrimystės vieta. Yra Bernardinų provincijos muziejus bernardinų vienuolyne. Vyksta tarptautinis vargonų ir kamerinės muzikos festivalis.
Istorija
Ležaiskas minimas nuo 1354 m. Dokumentuose vadintas Lanżaysko, Lanżeysko, Manzansko, Manzaysko, Królowomysto, Leżajsk Zygmuntowski, Lizhensk. Miesto teisės nuo 1397 m. XVI a. – XVII a. amatų ir prekybos centras. Ne kartą 1498 m., 1500 m., 1503 m., 1509 m., 1519 m., 1524 m. nusiaubtas totorių. 1524 m. Žygimantas Senasis miestą perkėlė į saugesnę vietą apie 5 km į pietvakarius nuo senosios. XVI a. susidarė gausi žydai|žydų bendruomenė, nuo XVIII a. – chasidizmo centras. Čia gyveno ir palaidotas cadikas Elimelechas.
Barokinė Švč. Trejybės bažnyčia, statyta iki 1616 m., rekonstruota – XVIII a. viduryje.
Ankstyvojo barokobernardinų vienuolyno ansamblis su gynybiniais įtvirtinimais:
vėlyvojo renesanso barokinė Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, pastatyta 1628 m., su vėlyvojo baroko interjero polichromija, dail. S. Stroiliskis, 1758 m., barokiniai vargonai, meistras J. Glowinskis, 1693 m., Švč. Mergelės Marijos koplyčios altoriuje esantis barokinis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas laikomas stebuklingu,
vienuolyno pastatas baigtas 1637 m.; dabar dalis vienuolyno – muziejus.
gynybinė siena su bokštais pastatyta XVII a. pirmoje pusėje.