Latvijos nacionalinė opera ir baletas (latv. Latvijas Nacionālā opera un balets) – operos ir baleto teatras Rygoje, Aspazijas bulvārs 3. Repertuarą sudaro latvių ir kitų tautų kompozitorių kūriniai. Per sezoną, kuris trunka nuo rugsėjo vidurio iki gegužės pabaigos parodoma apie 200 spektaklių, kasmet paregiama po 6 premjeras. Teatro didžiojoje salėje yra 946 vietos, naujojoje salėje – 250-300 vietų. Apie 600 darbuotojų, iš jų 28 operos dainininkai, 70 baleto šokėjų, 105 orkestro muzikantai, 62 choristai.

Latvijos nacionalinė opera įkurta 1919 m. sausio 23 d.; Latvijos TSR švietimo komisaras Andrejis Upytis teatrui perdavė Rygos vokiečių teatro pastatą. Trupės branduolį sudarė nuo 1913 m. veikiančios P. Jurjano vadovaujamos Latvijos operos solistai. 1919 m. įvyko pirmasis spektaklis – Richardo Vagnerio „Skrajojantis olandas“. 1920 m. pastatyta pirmoji latvių opera – A. Kalninio „Baniuta“. 1920–1940 m. kasmet įvykdavo daugiau kaip 100 spektaklių, būdavo rengiami simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai. Koncertuose ir operų spektakliuose dalyvavo Kipras Petrauskas, Fiodoras Šaliapinas, Totis dal Monte, Igoris Stravinskis, Antonas Rubinšteinas, Fricas Kreisleris, Otas Klempereris, Aleksandras Glazunovas ir kiti. Repertuare buvo latvių kompozitorių (Nilsas Grinfeldas, Olgertas Gravitis, Romualdas Grinblatas, Janis Kalninis, Janis Lusenas, Janis Medinis, Jazepas Medinis, Adolfas Skultė) ir kitų šalių kompozitorių sceniniai kūriniai.

Greta operos kūrėsi ir baleto trupė. 1922 m. pastatytas pirmasis baletas – Hertelis|P. L. Hertelio „Tuščias atsargumas“, 1935 m. – pirmasis latvių baletas – J. Medinio „Meilė nugali“. Baleto šokėjus rengė A. Fiodorovos įkurta Baleto studija (veikė 1925–1938 m.) ir Baleto mokykla, įkurta 1932 m.^[1]

Teatro operos ir baleto trupės gastroliavo Lietuvoje 1979 m., 1992 m., 2002 m. Kitos gastrolių šalys: TSRS, Italija, Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Švedija, Belgija, Danija, Suomija, Graikija, Meksika, Venesuela, Singapūras, Malaizija, Egiptas, Izraelis, Vengrija, Lenkija ir kt.

Dirigentai

• T. Reiteris – 1918–1944 m.
• Emilis Kuperis – 1925–1928 m.
• Georgas Šnėfogtas – 1929–1931 m.
• Leo Blechas – 1937–1941 m.
• Janis Medinis – 1920–1928 m.
• Janis Kalninis – 1933–1944 m.
• Leonidas Vigneris – 1944–1949 m.
• E. Tonas – 1954–1967 m.
• J. Hunhensas – 1954–1986 m.
• R. Glazupas – 1947–1975 m.
• Aleksandras Vilumanis – 1970–1996 m.
• Gintaras Rinkevičius – 1996–2003 m. vyr. dirigentas ir meno vadovas
• A. Nelsonsas – nuo 2003 m.

Režisieriai

• Piotras Melnikovas – 1922–1932 m.
• Michailas Čehovas
• Janis Zarinis – 1933–1944 ir 1962–1975 m.
• Karlis Liepa – 1945–1983 m.
• G. Gailitis – 1977–2005 m.
• Andrejis Žagaras – nuo 2003 m.

Operos solistai

Maiguras Andermanis, Laima Andersonė-Silarė, A. Antonenko, J. Apeinis, Ada Benefeldė, Rudolfas Berzinis, Milda Brehmanė-Štengelė, Helena Cinka-Berzinska, Aleksandras Daškovas, Vera Davidonė, Mikelis Fišeris, R. Frinberga, A. Frinbergas, K. Gailytė, I. Galantė, E. Garanča, Peteris Gravelis, Žermena Heinė-Vagnerė, S. Iziumovas, V. Jansonas, I. Kaina, Augustė Klinka, M. Kovalevska, Ana Ludina, Herta Lūsė, Amanda Libertė-Rebanė, Eduardas Mikelsonas, Janis Niedra, K. Norvelis, V. Okunis, Elfryda Pakulė, E. Plūksna, Artūras Priedniekas-Kavara, S. Raja, A. Raktinis, E. Silinis, Austra Taurinia, Erna Travinia, S. Vaicė, Alida Vanė, Nikolajus Vasiljevas, A. Vanė, Maris Vėtra, Aleksandras Viliumanis, Janis Zaberis, K. Zarinis, K. Zadovska ir kiti

Baletmeisteriai

• V. Komisaras – 1919–1922 m.
• N. Sergejevas – 1922–1925 m.
• Aleksandra Fiodorova – 1925–1932 m.
• Osvaldas Lėmanis – 1934–1944 m.
• Helena Tangijeva-Birzniecė – 1945–1965 m.
• Jevgenijus Čanga – 1950–1960 m.
• Aleksandras Lembergas – 1968–1985 m.
• Janina Pankratė – 1986–1989 m.
• Modris Ceras
• Lita Beiris
• Aivaras Leimanis – nuo 1993 m.

Baleto solistai

Inesė Abelė, A. Avečkinas, L. Beirė, M. Butkevičius, M. Demjanoka, I. Dumpė, A. Ekis, Z. Ersa, E. Feiferė, V. Gelvanas, G. Gorbanovas, M. Grikė, J. Gurviča, A. Leimanis, E. Leimanė, O. Lemanis, A. Lembergas, M. Lencė, T. Vestenė, R. Martinovas, S. Neikšinas, A. Ozolinis, A. Priedė, Janina Pankratė, H. Ritenbergas, P. Vasilčenko, V. Vilcinia.

Lietuvoje dažnai koncertavo latvių atlikėjai. Valstybės teatre dainavo 1925 m., 1929 m., 1930 m., 1933 m., 1937 m., 1938 m. Milda Brehmanė-Štengelė, A. Kaktinis, koncertavo dirigentas T. Reiteris (1928 m.), operos solistų grupė su L. Vignerio vadovaujamu vyrų choru (1938 m.), dirigentai L. Vigneris (1949 m., 1956 m., 1959 m., 1961 m., 1964 m., 1970 m., 1971 m.), E. Tonas (1956 m., 1960 m., 1966 m.), dainininkai A. Daškovas (1949 m., 1956 m., 1957 m.), A. Ludinia (1949 m.), A. Vanė (1949 m.), A. Frinbergas (1956 m.), P. Gravelis (1956 m., 1966 m., 1974 m., 1984 m.), A. Pilė (1956 m., 1959 m.), V. Davidonė (1956 m., 1964 m., 1968 m.), K. Zarinis (1965 m., 1967 m., 1968 m., 1970 m., 1973 m., 1974–1979 m.), baleto solistai L. Lubčenko ir G. Gorbanovas (1977 m., 1978 m., 1980 m., 1981 m.) ir kiti.

Latvijos operoje gastroliavo Edvardas Kaniava, Edgaras Montvidas, Virgilijus Noreika; pagrindinių vaidmenų spektakliuose sukūrė Irena Milkevičiūtė, Mindaugas Žemaitis, Eugenijus Vasilevskis, Eglė Špokaitė ir kiti. Spektaklius režisavo Gintaras Varnas. Dirigavo Jonas Aleksa, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius.

Latvijos nacionalinė opera 1954 m. pastatė – J. Juzeliūno baletą „Ant marių kranto“, 1969 m. V. Klovos operą „Amerikoniškoji tragedija“.

• Dziļleja K. Rīga - teātru pilsēta. / Rīga kā Latvijas galvaspilsēta. - Rīgas pilsētas valdes izdevums: Rīga, 1932.
• Nacionālās operas darbības desmit gadi. - LNO: Rīga, 1929.
• Bērziņš A. Latviešu teātra attīstības gaitas. - Valters un Rapa: Rīga, 1932.
• Lesiņš K. Latvijas Nacionālā opera 20. pastāvēšanas gadā. / Latvijas nacionālā opera. - LNO: Rīga, 1938.
• Latvijas Nacionala opera, Rīga 2000.

56°57′19″š. pl. 24°06′17″r. ilg. / 56.9552722°š. pl. 24.1046691°r. ilg. / 56.9552722; 24.1046691

• Latvijos nacionalinė opera
• Latvijas Nacionālās operas vēsturē Archyvuota kopija 2007-06-02 iš Wayback Machine projekto.
• Latvian National Opera and Ballet at Google Cultural Institute